Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui? (Baranauskas, Donelaitis)

Rašinys Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui? Dar XVIII –XIX a. amžiuje susiformavo požiūris į moralinę atramą, kuri gaji iki šių dienų. Ji priklauso nuo žmogaus požiūrio į pasaulį, jo darbų žmonių labui. Todėl norint sužinoti kas teikia laimės, leidžia bent trumpam pamiršti savas problemas bei praturtina sielą gerumu, reikia įsiklausyti į save, atsižvelgti į savus poreikius. Tačiau tai gali pavykti ne kiekvienam, nes tai reikalauja kantrybės ir užsispyrimo. Tad kyla klausimas, kokios moralinės atramos reikalingos būtent šiuolaikiniam žmogui? Šiuolaikiniam žmogui reikalinga gamta, kaip moralinė atrama. Gamta yra kaip išmintinga motina ir elgiasi su žmonėmis kaip su vaikais – už gerus darbus jiems atlyginama, o už blogus – būna nubausti. Mano nuomone, kad žmogus pajustų gyvenimo pilnatvę ir suprastų, jog visa, kas bloga nutiko praeis, jam reikia įsiklausyti į gamtą, susilieti su ja. Tačiau yra žmonių, kurie nesupranta moralinių vertybių, nesuvokia, jog gamta yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis, ją naikina. Būtent apie tragišką miško likimo temą rašo Romantizmo epochos poetas Antanas Baranauskas. Poetas parašė romantinę poemą „Anykščių šilelis“. Kūrinyje poetas aprėpia miško likimo istoriją nuo seniausių laikų iki gyvenamojo meto. Ji sudaryta iš dviejų dalių: pirmoje dalyje vazduojamas buvusio, dabar jau iškirsto, miško grožis, gyvybingumas. Antroje, epiškesnėje dalyje pasakojama miško istorija nuo seniausių laikų. Šioje dalyje apmąstoma dramastiškas šilelio ir Lietuvos likimas. Poemoje „Anykščių šilelis“ autorius atskleidžia lietuvio ryšį su mišku, gebėjimą jausti gamtos grožį. Gamta, kaip sakrali erdvė, žmogų nuramina, nutildo jo rūpesčius, pripildo sielą šventų pajautų: „Dažnai miške lietuvis, ko verkia nežino...“. Todėl gamtoje žmogus patiria būties grožį ir gyvenimo pilnatvę. Antroje poemos dalyje pasakojama, kaip patys lietuviai pamažu, karta iš kartos, vis drąsiau kirto mišką, kol jo nebeliko... Sopančia širdimi, žvelgdami į buvusį galingą šilą, žmonės bandė jį atsodinti. Tačiau norėdami susigrąžintį mišką, reikėjo apginti jį nuo svetimųjų siautėjimo. Vis dėlto, poemos pabaiga nuskamba dramatiškai: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!