Kokia žmogaus ir gamtos artumo prasmė? Kalba ir planas

Kalbos tikslas – apžvelgti, kaip lietuvių literatūroje atsiskleidžia žmogaus ir gamtos artumas.
Apie ką kalbėsiu įžangoje? Darbštumas, krikščioniškos moralės ženklai, savo žemės išsaugojimas, meilė gimtajam kraštui – amžinosios lietuvių tautos vertybės. Remdamasis K. Donelaičio, A. Baranausko bei Mariaus Katiliškio kūryba, aptarsiu ypatingą ryšį, kuriamą tarp žmogaus ir gamtos, vienuose žymiausių lietuvių literatūros kūriniuose.
Pagrindinė mintis: Žmogui itin svarbus ryšys su gamta, pagarba savo gimtajai žemei, jos puoselėjimas – visa tai atskleidžiama lietuvių literatūros kūriniuose.
I.Vokiečių literatūros klasikas Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs: „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.“ Nuo seno gamta buvo laikyta neišsemiamu visatos lobiu, kuris teikia gyvybę, žavi savo grožiu ir išmintimi. Žmogus – neatsiejama gamtos dalis, todėl buvo nuolat analizuojama, koks ypatingas ryšys juos sieja: ką gamta teikia žmogui, kokią reikšmę jam turi jos esybė, kokias vertybes, prasmes išryškina jų santykis. Visi šie aspektai atsiskleidžia vienuose žymiausių lietuvių literatūros klasikų – Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko bei Mariaus Katiliškio – kūriniuose.
II. Žmogaus ir gamtos ryšį savo darbuose atskleidė skirtingų laikotarpių lietuvių literatūros kūrėjai.
c) saulės įvaizdyje atsispindi ir tautosaka, ir mitologija, ir religija.
2. Antanui Baranauskui, gyvenusiam XIX amžiuje, gamta – pagarbos ir vertybių simbolis:
a) tikram lietuviui miškas yra šventa vieta – užuovėja, prieglobstis, ramybės šaltinis;
b) „Anykščių šilelyje" vaizduojamas gimtosios žemės grožis, išreiškiamas džiaugsmas, meilė gimtajam kraštui.
3. XX amžiaus pradžios rašytojo Mariaus Katiliškio kūryboje ryškūs gimtosios žemės, miško motyvai, idealizuojama gamta:
a) žmogus ir žemė romane “Užuovėja” – neišskiriama vienybė, kurioje atsispindi kaimo žmogaus pasaulėžiūra, pagarba žemei maitintojai, kasdienis ir uolus darbas.
b) romane „Miškais ateina ruduo” išraiškingai perteikiamas miško, kaip tikrųjų žmogaus namų, jo gražiausių gyvenimo prisiminimų ir vienintelės prasmės, vaizdinys.
III. Literatūroje literatūroje skiriamas ypatingas dėmesys žmogaus ir gamtos santykiui atskleisti. Lietuvių literatūros kūrėjų – Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko bei Mariaus Katiliškio – kūriniuose vaizduojamas nenutrūkstamas ir amžinas ryšys tarp gamtos, kaip gyvybės davėjos, amžinosios maitintojos ir didžiausios gyvenimo prasmės simbolio bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!