Kodėl sunku išlikti savimi? (kalbėjimas)

Kodėl sunku išlikti savimi?

Sparčiai besivystančioje visuomenėje tampa vis svarbiau būti savimi. Buvimą savimi suprantame kaip žmogaus pastangas realizuoti savo lūkesčius, puoselėti dvasines vertybes, tobulinti asmenybę ir siekti savo tikslų. Žurnalų puslapiai ir įvairūs straipsniai mirga nuo įvairiausių patarimų bandant atrasti save, laidose pasakojamos sėkmingų žmonių istorijos, kurių nebūtų jei žmogus nebūtų buvęs savimi. Tačiau problema yra tame, jog individas dėl įvairių priežasčių pasirenka užgošti ,,tikrąjį aš“. Taigi kyla klausimas, kodėl sunku išlikti savimi? Išlikti savimi gali būti sunku dėl artimųjų žmonių, įvairių katastrofų ar įvykių.

Pirmiausia, būti savimi yra sunku, kai individą varžo net patys artimiausi žmonės, šeima. Kitaip tariant, dėl savo artimųjų žmogus gali gyventi ne dėl savęs, o dėl kitų. Pasak Z. Froido, taip elgiasi individas, užvaldytas ,,superego“ (žmogus vadovaujasi ne savo, o šeimos bei visuomenės mpralės normomis). Tokia situacija buvo artima ir Vinco Mykolaičio- Putino gyvenime. Itin pamaldžioje šeimoje gyvenęs rašytojas nuo mažų dienų buvo skatinamas stoti į kunigų seminariją ir tapti kunigu. Rašytojo gyvenimą pavaizdavo LRT laida ,,Einu patsai vienas pramintu taku...“, kurioje matoma, jog tėvų, kaip artimiausių žmonių įtaka, būsimam rašytojui buvo labai reikšminga. Nenoras nuvilti tėvų poetą vis labiau tolino nuo tikrojo savęs atradimo. V. Mykolaitis- Putinas pastangas išlikti savimi, priešinantis artimųjų suvaržymui, vaizdavo ir savo psichologiniame romane ,, Altorių šešėly“. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris, pasak poeto A. Nykos- Niliūno, yra rašytojo ,, alter ego“. Liudo Vasario apsisprendimui tapti kunigo turėjo įtakos tėvų, o ypač motinos noras. Nenorėdamas nuvilti tėvų ir noras sustiprinti savo dvasinį pasaulį, jis pasirinko savo gyvenimą pašvęsti Dievui. Tačiau jo lūkesčių asketišla kunigo gyvensena nepateisino: ,, devyni plieniniai skambalo smūgiai“ jam buvo lyg mechanizmas, varžantis jo laisvę ir tikrąjį pašaukimą. Jį taip pat kankino ir atsiradęs tėvų oficialumas, kuomet jis tapo kunigu, tėvai pradėjo į sūnų kreiptis ,, jūs, kunigėli“ bei motinos rūpinimasis ne sūnaus, o kunigo gerove. Vasaris ilgai kentėjo ir norėjo įtikti tėvams, tačiau suprato, jog yra poetas ir dėl šios priežasties jam darėsi vis sunkiau. Jo kūryba buvo itin suvaržyta, kadangi neatitiko dvasininkų moralės normų. Jo kūryboje vis ryškėjo nepasitenkinimo, vidinės sielos prieštaravimo nuotaikos. Jis yra sakęs: ,, Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas“. Taip paaiškindamas, kad poeto ir kunigo keliai jam yra sunkiai suderinami dėl negalėjimo rašyti laisvai. Tačiau Liudas Vasaris visada norėjo rasti kompromisą tarp kunigystės ir rašytojo kelio. Praėjus daugeliui metų Liudas subręsta pokyčiams ir išsivaduoja iš jį varžančio mechanizmo, kuriame būti skatino tėvai, taip dar labiau užgoždami tikrąją sūnaus asmenybę. Žvelgiant į XXI amžiaus perspektyvas tampa įdomu pasvarstyti, ar vis dar taip pat sunku išlikti savimi, kai tėvai ar kiti aplinkiniai varžo apsisprendimo laisvę. Pasaulio įvairovė suteikia laisvę būti savimi, žmonės gali laisvai reikšti mintis bei savo nuomonę, jie turi galimybę patys pasirinkti gyvenimo kelią, tačiau ir šiais laikais būna tėvų, kurie neleidžia pačiam vaikui pasirinkti savo kelio, jie bando sustabdyti vaiką daryti, kas jam patinka ir taip vaikas negali atrasti savęs ir išlikti savimi. Taigi, artimiausi žmonės gali pasmerkti individą nelaimingam gyvenimui ir tik stiprios asmenybės gali tam pasipriešinti, ir atrasti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą ir išlikti savimi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!