Garsusis Antikos tragikas Sofoklis, atskleidęs Antigonės ir Kreonto pasirinkimo motyvus, priverčia susimąstyti, kad moralė yra dvejopo pobūdžio: iš kartos į kartą perduodamos elgesio nuostatos ir valstybę saugantys įstatymai. Man, kaip ir tragedijos chorui, atspindinčiam viešąją nuomonę, rūpi individo moralė. Ne ta, kuri primenama kaip užrašyti įstatymai, bet ta, kurios jokios konstitucijos nepajėgios apibrėžti. Tad negi sunku išlikti moraliam, kai tiek patarėjų, mokytojų, informacijos? Manau, sunku, nes būtent individo moralė priartina jį prie amžinųjų vertybių: laisvės, sąžinės ir meilės. O santykis su šiomis didžiausiomis vertybėmis susijęs ne tik su atradimais, bet ir su nelengvais praradimais, sielos kryžkelėmis, skaudinančiais pasirinkimais, kurių jokie įstatymai nepajėgūs užrašyti.
Individo santykis su laisve - vienas iš sunkiausių pasirinkimų. Nors laisvė apima pačius kasdieniškiausius procesus, tačiau neįmanoma nugyventi nė dienos, neatlikus vieno ar kito sprendimo bei pasirinkimo. Ir iš tiesų, kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis, bet tą laisvę lydi atsakomybė, kuri nėra lengvai pakeliama. Baisu suvokti, kad bet kuris veiksmas neišvengiamai turi padarinių, sukeliančių kitų veiksmų, - taip sklinda nenutrūkstamas ryšys, kurio esmė - sprendžiantis ir klystantis žmogus. Gal dėlto laisvė rinktis yra neretai atiduodama miniai, taip nusikratant individualios atsakomybės? Anot F. Dostojevskio Didžiojo inkvizitoriaus, žmonės yra vergai, nors sukurti maištininkais, mažajėgiai, nors iš prigimties gavę laisvės dovaną. Manau, Inkvizitorius teisus tik iš dalies: vergai tie, kurie nesprendžia patys, o maištininkai visada atsigręžia į daug patikimesnį pagalbininką - save, savo moralę, padovanotą, anot Dostojevskio, tylinčio Kristaus. Individo santykis su laisve, kaip viena moralės apraiškų, svarbiausias todėl, kad pirmiausia leidžia viską matyti aiškiai ir nemeluoti sau, taigi, leidžia išlikti moraliam.
Individo santykis su sąžine ypač skausmingas, nes vidinis teisėjas dažnai neduoda ramybės. Ir ne be reikalo: blogis pasireiškia ne iškart, veiksmo padarinys atsiskleidžia jau po veiksmo, o ne kartu su juo. Jono Biliūno, psichologinio realisto, pirmojo lietuvių rašytojo profesionalo, kūryboje ( tiek novelėse, tiek apysakoje) žmogaus santykis su savo sąžine...
Šį darbą sudaro 861 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!