KO ŽMOGUS DAŽNIAU IEŠKO – LAIMĖS AR PRASMĖS?

Vieni žmonės, gyvendami šiame pasaulyje, savo gyvenimą dažnai paskiria asmeninės laimės – meilės, šeima, vaikai, autoritetas - ieškojimams. Kitiems svarbiau pasmingai nugyventi gyvenimą, paliekant kažką savo. Taigi, ko žmogus dažniau ieško – laimės ar prasmės? Ieškodama atsakymo į šį klausimą remsiuosi romantizmo atstovo Maironio eilėraščių rinkiniu „Pavasario balsai“, rašytojo Juozo Tumo Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ ir tautos poetu vadinamo Justino Marcinkevičiaus poetine drama „Mažvydas“, draminės trilogijos „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ antra dalimi.
Iškiliausio tautinio atgimimo poeto Maironio kūryboje kalbama apie gyvenimo prasmės paieškas ir dabarties laikinumą. Kiekvienas žmogus nori po savęs „kažką“ palikti šiame pasaulyje, todėl svarbu gyventi prasmingai, neužmirštant savo laikinumo šioje žemėje. XIX amžiaus romantizmo atstovo eilėraščių rinkinyje „Pavasario balsai“ be patriotinių eilių yra ir individualaus išgyvenimo lyrikos. Reikia prisiminti, kad lietuvių literatūros istorijoje dažniau buvo kuriama visuomeninio pobūdžio poezija apie lietuvių tautą, gimtąjį kraštą, jos grožį bei kovas už laisvę. Be abejo, poetinių jausmų įkvėpta poezija vienija tautą, tampa jos savastimi, teikia vilties ateičiai. Maironio lyrikoje patriotinių eilių yra dauguma. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Lietuva brangi“ aprašoma didinga tėvynė „Graži tu, mano brangi tėvyne, / Šalis, kur miega kapuos didvyriai“, aprašomos gražios Lietuvos girios „Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja“, minima upė Nevėžis „Ten susimastęs tamsus Nevėžis/ Kaip juosta juosia žaliąsias pievas“. Bet Maironiui gyvenimo prasmės paieškų ir dabarties laikinumo lyrika yra taip pat svarbi, nes atskleidžia turtingą, romantiškai pakilų ir audringą vidinį žmogaus gyvenimą. Žymiausias lietuvių poetas romantikas vienas pirmųjų atskleidė individo asmeninius išgyvenimus. Eilėraštyje „Išnyksiu kaip dūmas“ lyrinio vyksmo šaltinis yra neramios kuriančio žmogaus mintys apie kūrybos ir pačio gyvenimo prasmę. Lyrinį subjektą kankina klausimas, ar supras, ar prisimins, ar skaitys jo giesmes po tūkstančių metų. Nerimas išnykti kaip dūmui, t.y be pėdsako, be pripažinimo, nugyventi gyvenimą be prasmės giliai žeidžia vienišą poetą, todėl jis jaučia gyvenimo laikinumą bei dramatizmą. Žmogaus būtis palyginama su išblyškusia ryto aušra – akimirksnis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!