Ko gamtoje ieško žmogus?

Lietuviai nuo senų laikų turėjo stiprų ryšį su gamta. Ji žmonėms tarsi antra motina, o dažnai ir mokytoja. To patvirtinimą galima rasti XVIII amžiaus Apšvietos epochos poeto Kristijono Donelaičio epinėje dedaktinėje poemoje „Metai“. Poemoje „Metai“ gamta yra būrų gyvenimo mokytoja: stebėdamas gamtą žmogus ieško atsakymo į klausimą, kaip jam gyventi.
Visų pirma, iš gamtos žmogus mokosi dirbti. Autorius – pastorius, tad nori, kad žmonės gyventų dorai ir stengiasi savo poema paraginti jas. Poemos veikėjai stebi gamta, gyvūnus, tokiu būdu mokydamiesi darbštumo. Gamtos ciklas diktuoja gyvenimo ritmą, darbų tvarką nuo pavasario iki žiemos. Vienas ryškiausių darbštumo pavyzdžių poemoje yra gandrų epizodas. Paukščiai, paskridę po žiemos ir pamatę apgriuvusį lizdą, nenusivilė, bet iškart pradėjo tvarkyti savo namą. Žinoma, šis epizodas nėra vienintelis, kuris moka atsakingai dirbti, nes poetas pasistengė, kad žmonės tikrai perimtų šią pamoką. Taigi, poemoje „Metai“ daug dėmesio skiriama darbui, nes jis yra žmogaus gyvenimo prasmė, tad ir kūrinys moka darbštumo.
Dar svarbu paminėti, kad iš gamtos žmogus mokosi Dievą garbinti. Poemoje „Metai“ K. Donelaitis ne tik kaip poetas, bet ir kūnigas, būrų lupomis dažnai pabrėžia, kad Mažojoje Lietuvoje tarp lietuvių nyksta tikėjimas. Kūrinyje įtaigiai atskleidžiamas būrų krikščioniškumas, dievobaimingumas. Ir kad lietuviai neprarastų šias svarbias vertybes, autorius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!