Ko reikia atsisakyti vardan kūrybos?

Ko reikia atsisakyti vardan kūrybos?

(Balta drobulė ir Altorių Šešėly)

Kūrėjas dažniausiai savo išgyvenimus bando atpasakoti kūryboje. Kūrybos galia yra prigimtinė, pasireiškianti dideliu jautrumu, vaizduote. Kiekvienas kuriantis žmogus turi turėti įkvėpimo šaltinį, iš kur jis galėtų nuolatos semtis naujų idėjų ir jėgos. Kūryba dažnai reikalauja ne tik didžiūlių pastangų, vaizduotės plėtojimo, bet ir tam tikro pasiaukojimo. Neretai menininkai, pajutę įkvėpimą kurti, privalo keisti savo gyvenimą, nes tik tokiu būdu gali plėtoti kūrybą. Lietuvių literatūroje galima rasti nemažai pavyzdžių , kuriuose žmonės, norintys kurti tūrėjo kažko atsisakyti ir pakeisti gyvenimą. Remiantis A. Škėmą ir V.M. Putinu papasakosiu, ko vardan kūrybos tenka atsisakyti.

Dažnai pasitaiko, kad kūryba reikalauja didžiulių pastangų ir ne tik noro, bet ir tam tikro pasiaukojimo. Pasiaukojimas dažniausiai būna nukreiptas į kažko svarbaus gyvenimę atsisakymą. Antano Škėmos romane „Balta drobulė” atsiskleidžia, kad dėl kūrybos žmogus atsisako savo tapatybės. Romane pasakojama apie emigravusį Antaną Garšvą, kuris stengiasi išlikti stiprus ir išlaikyti blaivų protą. Kaip ir daugybė inteligentų, karas privertė pagrindinį romano veikėją Antaną Garšvą, pasitraukti į Vakarus. Romane „Balta drobulė” pasaulis vaizduojamas taip, kaip jį suvokia pagrindinis veikėjas. Liftininką Antaną Garšvą užvaldo slegianti nuotaika, nes Amerikoje jis jaučiasi svetimas, Jis save lygina su akacijos krūmu, kuris persodintas negali priaugti svetimoje dirvoje. Veikėjas pasmerktas vienatvei ir ilgesiui dėl jaučiamo dvilypumo: Garšva mąsto lietuviškai, bet priverstas gyventi angliškai kalbančioje aplinkoje. Jis privalo devėti teatrinį kostiumą primenančią uniformą ir baltas pirštines, kurios paslepia jo bajorišką kilmę ir sąsają su tėvyne liudijantį ženklą - motinos dovanotą žiedą. Atlikdamas beprasmį darbą, gyvendamas svetimoje aplinkoje ir sigdamas psichine liga pagrindinis veikėjas kenčia. Jis tiesiog norėtų nusivilkti unfiromą ir tapti kūrybine asmenybe, tęsti Mažvydo pradėtus darbus, tačiau užsidirbti pragyvenimui trukdo jam būti laisvam. A. Garšvos asmenybė šiame mieste yra suvaržyta - jis negali jaustis laisvai, nesugeba atrasti ir išreikšti savęs kaip tėvynėje. Jis jautėsi kitoks dėl negalėjimo pritapti prie kitos aplinkos. Dar daugiau, jis dirbo darbą, kuris buvo nereikšmingas ir neleido savęs realizuoti. Galima teigti, jog dėl savo noro kurti paaukojo patį svarbiausią dalyką - savo tapatybę, kuri negalėjo pritapti tarp svetimų žmonių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!