Knygų leidybinė veikla Lietuvoje

Leidyba žmonių gyvenime atsirado labai seniai. Prasidėjusi piešiniais uolose ir įrašais akmenyje, vėliau ji reiškėsi molinėse plytelėse, palmių lapuose, bambuko lentelėse, kai žmonės išmoko pritaikyti raštui papirusą, gaminti pergamentą, o vėliau ir popierių.
Leidybai Lietuvoje, kaip ir kituose pasaulio kraštuose, turėjo pribręsti tam tikros socialinės ekonominės ir kultūrinės sąlygos. Pirmiausia turėjo iškilti poreikis knygai, susidaryti pakankamas skaičius skaitančių žmonių. Buvo leidinių, kuriuos reikėjo išleisti didesniais tiražais ir paskleisti po visą pasaulį, todėl pradėjo kurtis pirmosios spaustuvės tuo pačiu prasidėjo jau pirmosios leidybinės veiklos užuomazgos.
Šiandien leidybinė veikla yra planuojama, organizuojama ir prižiūrima valstybės institucijų. Leidyklų tinklas jungia visą Lietuvą ir teikia įviariausius leidinius šalies gyventojams.
Šio darbo tikslas yra – apžvelgti kaip planuojama ir prižiūrima knygų leidybinė veikla Lietuvoje ir kokia jos perspektyva.
2. aptarti kaip yra planuojama ir prižiūrima knygų leidybinė veikla.
3. apžvelgti knygų leidybinės veiklos perspektyvą Lietuvoje.
Leidyba – specializuota ūkio šaka, apimanti leidinių, spaudinių, literatūros kūrimą, gamybą ir platinimą (Čergalytė, N. 2010). Šiandien žinių visuomenės klostymasis aktualina leidybos verslą. Šalia pažangių informacijos ir komunikacijos technologijų išlieka ir tradiciniai informacijos skleidimo būdai. Todėl leidyba sudaro sąlygas visuomenės savišvietai ir žinių sklaidai. Leidyklų veikla priklauso kultūros ir gamybos sričiai, todėl leidybos verslas visuomenei svarbus ir tuo, kad jame vyrauja specifinė prekė – spaudinys, leidybos skatinimas netiesiogiai skatina kūrybiškumą.
Nepriklausomoje Lietuvoje susiformavo nauja leidybinė struktūra, kurioje dominuoja leidyklos. Jos gali būti:
• valstybinės;
• privačios;
• konfesinių institucijų;
• aukštųjų mokyklų;
• ir kitos.
Lietuvoje veikia tik vienintelė valstybinė leidykla, tai – Mokslo ir Enciklopedijų leidimo centras (MELC). Ji yra unikali ne tik savo statusu, bet ir pačios leidybinės veiklos organizavimu, sistema ir vadyba (Čergelytė, N. 2010). Visos kitos leidyklos yra privačios, įsikūrusios neseniai arba susijungusios. Nemaža dalis leidyklų yra aukštųjų mokyklų, kurių dėstytojai rengia ir išleidžia leidinius ir metodines priemones reikalingas studentų mokymui ir profesiniui parengimui.
Tiek privačios, tiek valstybinių ir konfesinių institucijų, aukštųjų mokyklų ir kitos leidyklos, sudarančios trečdalį viso leidėjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!