Klausimai iš "Altorių šešėly"

Atsakymai į užduočių klausimus yra orientaciniai. II dalis „Eina gyvenimas“ 2.1. 1. Nurodykite, kaip pasakotojas pavadina Liudą Vasarį ištraukos pradžioje. Apibūdinkite veiksmo erdvę. Suraskite sakinį, atskleidžiantį, kodėl veikėjas čia atėjo. Kunigas. Atvira erdvė, nuošali. Štai pagaliau jis vienui vienas, su savo mintimis ir savo atskiru pasauliu – ir jis gali dabar į tą pasaulį pažvelgti ir jame pats su savim pabūti – niekas jo nepasaugos, niekas nesutrukdys. 3 taškai 2. Nurašykite sakinį, įrodantį, kad būdamas Kalnynų parapijos vikaru Liudas Vasaris nesijaučia laisvas. Nurodykite, kieno požiūrį jis labiau atspindi – romano protagonisto ar pasakotojo. ... niekas jo nepasaugos, niekas nesutrukdys. Šie žodžiai labiau atspindi Liudo Vasario požiūrį, leidžiamasi į jo asmens gelmes. 2 taškai 3. Suraskite dvi citatas, atskleidžiančias, kaip Liudas Vasaris jausdavosi būdamas vienas. Įvardykite bent dvi meninės raiškos priemones, atspindinčias veikėjo jauseną. Tokiais momentais Vasaris jausdavosi, tartum būtų išsinėręs iš visų laikinų savo gyvenimo aplinkybių ir pasiekęs savo pačio žmogiškąją esmę./ Tokiais momentais jis pajusdavo save patį kaip kokią nepaliestą versmę, kurioje glūdi dar daug niekam nežinomų pajėgų./ Tuomet jis įtikėdavo savim ir gerbdavo save/ Tokiomis valandomis jis tarsi nuplaudavo nuo širdies visą per dieną prisirinkusį kartumą... Palyginimai kaip kokią nepaliestą versmę; tarsi nuplaudavo nuo širdies... kartumą. 4 taškai 4. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Liudas Vasaris bodisi kunigo darbu Kalnynų parapijoje. Nurašykite pasakotojo žodžius, nusakančius veikėjo būseną, mąstant apie vikaro darbą. Vasariui nepatinka, kad jis jaučiasi nusižeminęs,/kad bobelės nori į delną pabučiuoti,/ kad vyresnieji kunigai žiūri iš aukšto arba globėjiškai. Kunigas Vasaris žiūrėjo į tą bokštą, prie kurio jį rišo vikaro pareigos, bet jo sąmonėj dabar nebuvo jokio savo kunigystės nujautimo./ Ir jeigu kas būtų staiga tą nujautimą pažadinęs, jis sunkiai būtų galėjęs apsiprasti su mintimi, kad jis iš tiesų kunigas – sacerdos in aeternum (kunigas amžinai), kad jis kasdien duoną ir vyną paverčia Kristaus kūnu ir krauju, kad jis atleidžia nuodėmes ir dalina žmonėm Dievo malones. Jis – Liudas Vasaris? Ne, tai turbūt negalimas daiktas. (Pakanka dviejų argumentų ir citatos.) 3 taškai 5. Nurašykite pasakotojo žodžius, kuriuose minima aplinkos detalė, atspindinti Liudo Vasario suvaržymą. Suformuluokite ir parašykite išvadą, ar būdamas vienas jis jaučiasi labai įsipareigojęs kunigystei. Kunigas Vasaris žiūrėjo į tą bokštą, prie kurio jį rišo vikaro pareigos, bet jo sąmonėj dabar nebuvo jokio savo kunigystės nujautimo. Būdamas vienas Vasaris nesijaučia įsipareigojęs kunigystei. 2 taškai 6. Išvardykite kunigo pareigas, kurias prisimena romano protagonistas. Kasdien duoną ir vyną paverčia Kristaus kūnu ir krauju, kad jis atleidžia nuodėmes ir dalina žmonėm Dievo malones, užsiima sielovada/bendrauja su tikinčiaisiais. 4 taškai 7. Nusakykite, koks Liudo Vasario santykis su kunigo pareigomis, kai jis lieka vienas. Liudas Vasaris jaučiasi negalįs vykdyti kunigo pareigų/pats netiki, kad tai daro/jam tai atrodo svetima. 1 taškas 8. Suraskite pasakotojo žodžius, kuriuose Liudo Vasario situacijos dvilypumą atspindi elgesio aprašymas. Nusakykite, kas sukelia gilesnių apmąstymų. Argumentuokite remdamiesi tekstu. Jis apsivertė aukštielninkas – ir kasdieniškoji realybė visai ištirpo mėlynose dangaus erdvėse, praskydo baltuose debesėliuose, išsisklaidė lengvuose pušų aromatuose. Gamtos stebėjimas, skatina Liudą Vasarį judėti tikrojo pašaukimo link: Vasaris jaučia, kad jis poetas, menininkas, kad jis patiria savy slaptą gamtos gyvenimą, ir jo pačio siela jungias su gamta, su pasauliu. (Gali būti perfrazuota citata.) 3 taškai 9. Nurašykite keturis Liudo Vasario autorefleksijos metu suvoktus poeto bruožus. Poetas turi šiuos bruožus: 1) savyje patiria slaptą gamtos gyvenimą; 2) vaizduotė yra gyva ir laki; 3) jaudinasi savo fantazijos padariniais; 4) geba meniškai observuoti tikrovę. 4 taškai 10. Suformuluokite ir parašykite išvadą, ar šie bruožai dera su kunigo pašaukimu. Nedera, nes kunigas turi elgtis santūriai, būti nuolankus, atsidavęs žmonėms. 1 taškas 11. Nurodykite dvi priežastis, kodėl Liudas Vasaris galvoja, kad jis dar nieko gero nesukūrė. Suformuluokite ir parašykite išvadą, kurių dalykų reikia poetinei kūrybai. Dar jis neranda tinkamų savo išgyvenimams išreikšti motyvų bei formų. / Dar jis gerai nepažįsta realybės./ Dar jis negali meniškai perteikti tikrovės ir savo paties emocijų. Poetinei kūrybai reikia gerai pažinti gyvenimą ir save patį, rasti tinkamą poetinę kalbą perteikti patirčiai. 3 taškai 12. Nurašykite vaizdingą pasakotojo pastebėjimą, atskleidžiantį realybės ir kūrybos santykį. Įvardykite tai perteikiančią meninės raiškos priemonę. Dar tarp jo ir realybės kabo lyg kokia tiršta rūkų uždanga. Palyginimas. 2 taškai 13. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Liudas Vasaris jau suvokia turįs poeto pašaukimą. Nurodykite, kurios aplinkybės leido tai suprasti. _ Pasakotojas prabyla apie Liudo Vasario jaučiamą Dievo kibirkštį: Bet svarbiausia tai, kad jis jaučia savy Dievo kibirkštį, talento sąmonę, ir tas nujautimas stiprėja jame diena iš dienos nuo to laiko, kai jis galutinai išėjo iš seminarijos mūrų. Liudui Vasariui padėti suvokti poeto pašaukimą leido išėjimas iš seminarijos aplinkos, kurioje jis buvo veikiamas ir formuojamas kunigijos. 2 taškai 14. Suformuluokite ir parašykite pagrindinę ištraukos mintį. Buvimas vienam leidžia pažinti tikrąjį pašaukimą. 1 taškas 2.2. 1. Nurašykite žodžius, atspindinčius Liudo Vasario, bręstančio vyriškio ir bundančio poeto, santykį su kunigyste prieš subdiakonato priėmimą. Jis jautė, kad kunigystė – jo prigimties ir jo talento priešas... 1 taškas 2. Nurodykite žodį, kuriuo pasakotojas apibūdina Liudo Vasario įstojimą į seminariją. Remdamiesi kūrybos kontekstu nusakykite, kokios aplinkybės atvedė romano protagonistą į seminariją. Klaida. Aplinkybės – tėvų noras, baimė prarasti tikėjimą, patekti į dvasinę aklavietę, kunigų, kultūros kūrėjų, pavyzdys. 4 taškai 3. I dalyje (dienoraščio ištraukoje) Liudas Vasaris tikėjosi, kad „eiliniu kunigu darbininku“ jis galėsiąs būti. Suraskite sakinį, kuris atspindi dabartinį jo požiūrį. Palyginkite ir parašykite, kodėl pasikeitė Liudo Vasario požiūris. Dvasios atslūgimo momentais jis net nejausdavo savęs kunigu, o poniai Brazgienei jis skundėsi nuogąstaudamas, ar tik ne išviršinės pareigos ir aplinkybės riša jį su kunigyste? Kunigavimas tapo realybe, Vasaris stengėsi būti uolus, bet jautėsi bedvasiu kunigu/ kunigo pareigos jam buvo nemalonios. 2 taškai 4. Remdamiesi tekstu paaiškinkite, kodėl Liudas Vasaris laiko save bedvasiu kunigu. Liudas Vasaris stokojo kunigystės pašaukimo ir dirbo veikiau iš reikalo nei jausdamas, kad tai yra jo misija (iš inercijos ir įsikalbėjimo, iš reikalo, padariusio jį kunigu). 2 taškai 5. Nusakykite priežastį, kodėl Liudas Vasaris, kurį laiką būdamas kunigas, negalėjo kurti. Suraskite pasakotojo žodžius, apibūdinančius veikėjo būseną. Remdamiesi romano I dalies kontekstu pateikite bent vieną argumentą, įrodantį, kad taip yra buvę ir anksčiau. Apibendrinkite ir nurodykite, nuo ko priklauso Liudo Vasario gebėjimas kurti. Liudas Vasaris stokojo įkvėpimo, išorinių patirčių, kurios būtų pirmyn vedusios jo poetišką sielą. Pasakotojas tvirtina: Jis savąją asmenybę apmarino – ir ji nušvisdavo tik pasyviais užsimiršimo momentais, bet jokiu kūrybiniu veiksmu pasireikšti negalėjo. Stengdamasis būti uolus klierikas, jis gilinosi į teologiją ir pajutęs, kad net tai nepadeda pajusti gyvo tikėjimo, kurį laiką nekūrė. Liudo Vasario gebėjimas kurti priklauso nuo to, ar yra stiprių emocijų, sukeliančių stiprių refleksijų (jis kuria refleksinę lyriką). 4 taškai 6. Suraskite pasakotojo žodžius, apibūdinančius poeto pašaukimo ir kunigo pareigų – širdies ir logikos – konfliktą. Nusakykite, kokių išgyvenimų ir kodėl būtent tokių sukelia vidinis konfliktas romano protagonistui. Argumentuokite remdamiesi menine raiška. Jame atbus poetas, bet ir kunigas nenorės išsižadėti savo teisių. Jo sąžinė taps skaudžių konfliktų arena. Protagonistui ši situacija tampa itin sunkus iššūkis. Viena vertus, jį traukia tikrasis pašaukimas, tačiau, kita vertus, jis yra įsipareigojęs būti kunigu, o kunigo šventimai faktiškai prilygsta priesaikai. Metafora Sąžinė taps ... arena. 4 taškai 7. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad pasakotojas ne tik vaizduoja, bet ir analizuoja veikėjo vidaus pasaulį. Atsakymą pagrįskite dviem citatomis. Pasakotojas užbėga įvykiams už akių, analizuoja veikėjo išgyvenimus platesniame kontekste, kalba apie dabartį pagrįsdamas veikėjo išgyvenimus praeities faktais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!