V. Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“. I dalis „Bandymų dienos“

I dalyje pasakojama apie Liudo Vasario Seinų kunigų seminarijoje praleistus šešerius metus.
Daug vietos skirta itin gležnos sielos gimnazisto idėjoms, instinktams, dvasiniam gyvenimui.
Pasakotojas nuolatos akcentuoja negatyvų jaunuolio santykį su mažai žmogiškos šilumos teikusia seminarijos atmosfera.
Romanas pradedamas griežtos dienotvarkės aprašymu.
Smulkmeniškai vaizduojama, kaip skambalo dūžiai reglamentuoja kiekvieną dienos veiksmą: kiek dūžių kelia iš miego, kiek kviečia į koplyčią ryto maldoms, pusryčiams; kada skambina kviesdamas į pamokas, į susikaupimo valandas.
Vadovėlis, psl. 204.
Pasakotojas iš laiko perspektyvos parodo, kokios išorinės ir vidinės aplinkybės lėmė jaunuolio pasirinkimą.
Vadovėlis, psl. 205-206.
Vasaris oficialiai laikosi seminarijos nustatytų gyvenimo normų, slėpdamas jausmų ir minčių pasaulį.
Dvasinė kova, išpažintys siekiant būti stropiu klieriku.
„Tas dvasios šaltumas ypač neramindavo Vasarį priėmus Komuniją. O juk jokios nuodėmės jam sąžinė neprikaišiojo, ir jo išpažintys berods būdavo geros. Dėl to jis išdrįso porą kartų pasisakyti dvasios tėvui savo atšalimą ir klaust patarimo.“
Kritines mintis sukėlęs Varioko išstojimas iš seminarijos.
„Pataikavimas vyresnybei ir veidmainiavimas – tai du patikimiausi dvasiškos karjeros žirgai“.
Tikėjimo problema, kunigo pašaukimo svarstymas.
Liudui Vasariui neramu dėl to, kad retai kam rūpi (net ir Seinų kunigų seminarijoje) vidinio, tikrojo tikėjimo dalykai.
Liudui Vasariui nepriimtinas suvaržytas tikėjimas, tapęs vien tik įpročiu ir rutina.
Atėjęs į seminariją nelaisvos ir įbaugintos sielos Liudas Vasaris trokšta jausminio santykio su Dievu, jausminio religinio išgyvenimo. Bet tokio savo sieloje neranda, todėl išsigąsta.
Formarijaus apibūdinimas Liudui Vasariui labai svarbus: „formarijaus žodžiai anaiptol nebuvo jam nemalonūs. Jis pajuto tarsi turįs savy kažką brangaus, ką reikia apsaugoti nuo kitų, pajuto turįs atsparumo nepasiduoti -- kam, jis gerai nežinojo, bet kažkam, kas būtinai kėsinsis tą turtą iš jo išplėšti. Ir pirmą kartą jis nujautė, kad jau yra kažkokis skydas tarp jo ir visos seminarijos atmosferos ir kad tas gyvenimas jau niekad nesutaps su intymiu jo širdies ir proto gyvenimu.“
Ironiškai pavaizduotos prasto apaštalavimo formos, rutina, ritualas be turinio.
I dalies III skyrius
Liudą Vasarį skaudina dėstomas negatyvus požiūris į žmogų: žmogus nuodėmingas, jo gyvenimas – tik nuodėmių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!