Altorių šešėly - Liudo ir liucijos meile romane "Altorių šešėly"

Liudas ir Liucija Dar būdamas seminaristas, Liudas pirmą kartą sutiko moterį, kuri privertė susimąstyti apie jo dvasinį pašaukimą. Graži, linksma, žvilgančiomis akimis jaunoji kanauninko Kimšos giminaitė iškart sužavėjo Liudą: „Kavą padavinėjo panelė, kurią klierikas Vasaris matė pirmą kartą. Bet kai jis išgirdo ją vadinant Liuce, pajuto keistą nerimastį ir smalsumą. Jis ėmė akyliai į ją įsižiūrėti.“. Būtent žvitruolė Liucė pažadino kukliojo klieriko sieloje pirmuosius poetinius išgyvenimus, jos dėka Liudas pajuto pirmąją tyrą ir nedrąsią meilę moteriai. Pirmasis Liudo Vasario ir Liucės susitikimas įvyko globėjo klebono Kimšos parapijoje Kleviškyje, per vasaros atostogas Liudui sugalvojus aplankyti kurso draugą Petrylą, tačiau pirmieji jų susitikimai nebuvo sklandūs, nes Liudas Vasaris tuomet dar buvo buvo labai drovus: <...>,,Jis jau iš anksto jaudinosi, laukdamas savo eilės, kada ji prie jo prieis ir pasiūlys jam kavos. Jis nejučiomis traukėsi į paskutinę vietą, kad šį momentą kiek galima atitolintų.“ <...>, o Liucė – drąsi, mėgstanti koketuoti.<...>,,Pagaliau ji priėjo. - Tamstai, kunigėli, atnešiau gardžiausios, už tai, kad tamsta paskutinis, - linksmai sučiauškėjo, žybtelėjus į jį akimis.<...> Vasaris pajuto, kad jis paraudo, net jam šilta pasidarė. Dėdamas cukrų, jis nevykusiai paleido gabalą į puodelį ir aptėškė jai ranką.<...>,, - Oi, degu!.. - sušuko ji kratydama pirštus. Vargšas klierikėlis tuo momentu nuoširdžiai linkėjo sau prasmegti į žemę.“ Tuomet Liudas dar labiau pasimetė.<...>„Ką aš jai dabar sakysiu?.. - kvaršino Vasarį įkyri mintis, neduodama rasti jam nė vieno žodžio. Laimei, klebonas šūktelėjo Liucę kažką atnešti, ir tarsi akmuo nusirito nuo jo krūtinės. Bet kartu buvo ir pikta ant savęs: mulkis gi aš mulkis! Juk aš jai nepasakiau nė vieno žodžio. Ką ji apie mane manys? Vasaris jautėsi sugėdintas ir juokingas. Bet jis ir bijojo, kad ta akiplėša mergiotė vėl pas jį nesugrįžtų. Jis atsikėlė iš savo vietos ir įsimaišė į klierikų tarpą.“<...> Likimas lyg tyčia vis suvesdavo juodu. Paskutiniąją jų vasarą abu nutarė iškelti išleistuves, nes jau kitąmet Liudas turėjo būti įšventintas į kunigus, o Liucė – ištekėti. Draugai, šokiai, dainos Aušrakalnyje, neišnaudota proga galbūt vienintelį kartą pabučiuoti mylimąja – tokios buvo šios išleistuvės, po kurių kiekvienas žengė savo keliu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!