V. Putinas ,,Altorių šešėly‘‘. Gamta ir žmogus romane

Gamta ir žmogus romane.
Id. XVIIIsk. Nuo ,,Tuo laiku ėmė švisti...“ iki skyriaus pabaigos.
1. Šiame fragmente yra kalbama apie šiltą, saulėtą pavasarį. Seminaristams tai buvo atgaiva, nes pagaliau jie galėjo laiką leisti sode, o seminarijoje pavasarį jausti pro langus.
Liudo ,,širdis dainavo‘‘, virpėjo džiaugsmu, nes jam šypsojosi saulė, plieskė mėlynas dangus. Ypatingai jis pasijautė laimingas, išgirdęs vyturio čirviravimą, nes tai buvo jo šeimos tradicija nuo mažu dienų - laukti pirmosios vyturio giesmės, pranešančios apie atbundančia gamtą.
Jo dienos taip pat pasikeitė, ,,mistiškos koplyčios apytamsą‘‘ jis pakeitė į laiką gamtoje. Jo sutana gėrė pavasario kvapus pakeisdama žvakių ir smilkalų kvapus. Liudas pradėjo sekti kiekvieną pavasario apsireiškimą: pirmosios žolės išdygimą, sniego likučiu, pirmųjų žiedų prabudimą. Jis vakarais, po sunkios dienos, prasidaręs langą iš viršaus stebėdavo tą pasakišką gamtą.
Po truputį pats Liudas pradėjo atgimti, jis tapo aktyvesnis, pradėjo rašyti dienoraštį bei grįžo prie domėjimosi spauda bei knygomis. Jis atgavo ,,dvasios pusiausvyrą‘‘ ir dėka gamtos tapo pastebėtas vyresniųjų savo uolumu.
2. .
Id. XXIIsk. Nuo ,,Kai jau baigiantis kalbom...“ iki pabaigos.
1. Šiame fragmente yra kalbama apie ankstyvo pavasario naktį. Naktis tampa stebuklinga: dangus balzganas, miškų ir laukų peizažai pridengti švelniomis sidabro dulkelėmis, sodrūs medžių šešėliai, rimtis ir melancholija, sujaudinantys širdį. Mėnulis, apšviečiantis gražiausius peizažus, yra stebukladaris.
2. Liudas, jausdamas tą stebuklingą naktį, išgyvena audringus, širdį paliečiančius jausmus. Naktis praleista su Liuce jam yra ypatinga. Tačiau jis pajaučia priešiškumą, ar likti ištikimu klieriku, ar pajusti paskutinį jaunystės susižavėjimą ir pabučiuoti Liucę.
3. Simbolizmas – gili naktis, nakties elementai: tamsus, mėlynas dangus, žvaigždėtas dangus, sodrūs medžių šešėliai, rimtis ir melancholija. Mėnulis yra stebukladaris, apšviečiantis kelią.
Id. XXIIIsk. Pirma pastraipa.
1. Šiame fragmente yra aptariamas vasaros ypatingumas, palyginami seminarijos ,,mūrai‘‘ su saulėtaja vasara. Vasaros gamta yra aprašoma kaip kvapni, žydinti, nepaprasta.
2. Liudas atgailauja, nes ta nepaprasta vasara, kvapnūs laukai, žydinčios pievos, jam primena jo vasaros paklydimus. Jis kaltina save, kad per greit pasiduoda silpnybėms, iklimpa į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!