Klasikinės orgvadybinės teorijos

Vadybos, kaip žinių sistemos apie organizacijų valdymą, atsiradimas tiesiogiai susietas su amerikiečių mokslininko F.Teiloro (F.Taylor) vardu. Nors jo darbuose analizuojami toli gražu ne visi vadybos aspektai – ypač šiuolaikiniu jos supratimu – tačiau tai buvo pirmasis bandymas kompleksiškai nagrinėti organizavimo klausimus. Vadybos pagrindas pagal F.Teilorą yra teisingas tiek darbininkų, tiek vadovų darbo organizavimas, todėl pradžioje savo teoriją jis netgi nevadino vadybos mokslu, o tiesiog vadyba: “Shop Management” – “Fabriko valdyba”. Tik 1911 m., kuomet L.Brandeisas (L.Brundais) jau buvo panaudojęs terminą “mokslinė vadyba”, F.Teiloras savo veikalą pavadino “The Principles of Scientific Management” – “Mokslinės vadybos principai”. Todėl natūralu, kad ir šiandien F.Teiloro išdėstyta klasikinė orgvadybinė teorija dažniausiai vadinama darbo mokslinio organizavimo teorija.
1. Teisingai parenkant darbininkus, juos parengiant darbui atitinkamose darbo vietose ir pavedant jiems tik tokius darbus, kuriuos jie sugeba atlikti geriausiai. Vadovai neturi teisės palikti savieigai netgi paprasčiausių darbų paskirstymą – jie privalo patikrinti, ar darbininkai tinka tai ar kitai darbo vietai, išsiaiškinti, ką jie turi daryti, netgi nurodyti pagrindinius darbo metodus.
2. Optimaliai sudarant darbo operacijas. Kiekviena operacija savo apimtimi turėtų būti analogiška kitoms, geriausia, kai visų jų sudėtingumas daugmaž vienodas. Būtina parengti operacijų atlikimo aprašymus, nurodant sudėtinius elementus, jų įvykdymui skirtą laiką ir kitus aspektus.
3. Siekiant, kad visi darbininkai dirbtų naudodami “idealius” darbo metodus. Tuo tikslu stebėti, kaip kvalifikuoti darbininkai atlieka operacijas, jas išskaidyti į sudėtines dalis, chronometruoti. Po to visą šią medžiagą apibendrinti, “šalinti” nereikalingus elementus, judesius bei kitas detales ir parengti optimalių darbo metodų aprašus. Visa tai atliekant, naudoti matematinius skaičiavimus. Reikalauti, kad darbininkai įsisavintų šiuos darbo metodus ir tokiu būdu didinti darbo našumą.
4. Racionaliai naudojant darbo įrankius, įrangą, mechanizmus, medžiagas. Racionalus naudojimas – tai ne tik taupumas, gera techninė priežiūra, bet ir reikiamų įrankių ar įrangos įsigijimas, pritaikymas darbo vietoje, jų racionalizavimas ir pan. Nevykdant šių reikalavimų, neįmanoma įgyvendinti “idealių” darbo metodų, optimizuoti darbo operacijų laiką.
5....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!