Klasikinė politinė ekonomija. Laisvosios rinkos koncepcija

 3 tema. Klasikinė politinė ekonomija. Laisvosios rinkos koncepcija.
3.1. Pagrindinės klasikų mokymo idėjos.
3.2. A. Smitas – ekonomikos teorijos klasikas. “Nematomos rankos” idėja.
3.3. D. Rikardo ekonominė teorija.
3.4. Klasikų teorijos išplitimas. Neoklasicizmas.
3.1. Pagrindinės klasikų mokymo idėjos.
Klasikinės politinės ekonomijos kaip savarankiškos ekonominės pakraipos krypties atsiradimas, formavimasis ir vystymasis neatskiriamai susijęs su pramoniniu perversmu Anglijoje. Pramoninis perversmas Anglijoje prasidėjo maždaug XVIII a. 7-ajame dešimtmetyje ir pasibaigė XIX a. pirmaisiais dviem dešimtmečiais. Tai buvo milžiniškas Anglijos ekonomikos raidos posūkis. Anglija tapo “pasaulio fabriku”. Iškilo reikalas spęsti naujas ekonomikos problemas ir pervertinti senąsias. Į pirklio vietą stojo kapitalistas pramonininkas, reikėjo teoriškai pagrįsti fabrikantų ekonominę platformą, jų ekonominius bei politinius reikalavimus.
Palyginti su kapitalistinės pramonės vystymosi rezultatais ekonominė merkantilizmo doktrina atrodė labai menka ir moksliniu požiūriu skurdi. Paaiškėjo, kad pagrindinis to meto Anglijos turtas yra ne tik ir tiek užsienio prekyba, bet pramoninė gamyba. Fabrikinė pramonė turtino anglų buržuaziją geriau nei aukso ar sidabro kasyklos, o eksportinė prekyba realizavo fabrikinės gamybos prekes. Į pirmą vietą iškilo fabrikinė gamyba. Merkantilistų receptai pasirodė atgyvenę. Kapitalistinės pramonės vystymasis įgavo tokį užmojį, kad jai nebebuvo reikalinga smulkmeniška valstybės globa, o pačios gamybos reglamentavimas stabdė techninę pažangą. Merkantilistų propaguojama ir vykdoma protekcionistinė politika kliudė ekonominei Anglijos ekspansijai. Todėl fritrederystės (angl. free trade – laisvoji prekyba) programa labiau tiko anglų buržuazijos interesams, negu smulkmeniškas prekybos reglamentavimas (Budrys Dz. Politinės ekonomijos raštų raštinė. – V.,1979; p.423-425).
Fiziokratų teiginys apie pramoninės gamybos “nevaisingumą” XVIII a. antrojoje pusėje pasirodė beprasmiškas ir netgi juokingas, o agrarinė reforma – betikslė, nes valstiečių diferencija vyko nepaprastai greitai ir to šimtmečio pabaigoje buvo baigta. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje laisvieji Anglijos žemdirbiai (“freeholders”) praktiškai jau buvo išnykę, o jų žemės atiteko stambiesiems žemdirbiams (lendlordams) ir kapitalistams. Anglijos žemės ūkyje nugalėjo kapitalizmas, agrarinės problemos buvo išspręstos.
Taigi ir merkantilizmas ir fiziokratų ekonominės teorijos pasirodė esą bereikalingos. Reikėjo naujos ekonomikos teorijos, kuri galėtų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!