Klasikinės politinės ekonomijos atsiradimas ir jos pradininkai

Namų darbo tikslas - apibūdinti klasikinės politinės ekonomijos atsiradimą ir jos pradininkus.
1. Atskleisti klasikinės politinės ekonomijos atsiradimo priežastis, jos pagrindinius bruožus ir esmė.
2. Apibūdinti verslo ideologų V. Pečio ir R. Kantiljono ekonomines pažiūras.
3. Atskleisti P. Buagilbero pažiūras, jo nacionalinio Prancūzijos ūkio pertvarkymo sistemą.
4. Aptarti fiziokratų koncepcijos bendrąją charakteristiką.
5. Apibūdinti F. Kenė ekonominio mokymo bendruosius nuostatus.
6. Atskleisti fiziokratinės teorijos raidą ekonominiuose A. Tiurgo ir kitų ekonominės minties atstovų tyrinėjimuose ir reformose XVIII a. Prancūzijoje.
Namų darbo atlikimo metodas - palyginamoji literatūros analizė. Analizuojamos trys knygos. Tai 1964 m. leidimo knyga „Ekonominių teorijų istorija“ parašyta N. Karatajevo ir I. Stepanovo. Kita analizuota knyga yra P. Šalčiaus „Raštai“, kuri leista jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais 1990. Ši knyga jau atitinka nešališką požiūrį į politinės ekonomijos raidą. Trečioji knyga yra „Didieji ekonomistas“ R. Heilbronerio, kuri leista 1995. Šioje knygoje labai nedaug rašoma apie klasikinės politinės ekonomijos atsiradimą. Ji apima šiek tiek vėlesnius laikus.
2. Klasikinės politinės ekonomijos atsiradimo priežastys, jos pagrindiniai bruožai ir esmė
Kapitalistiniai gamybiniai santykiai formavosi ir vystėsi dar feodalinės visuomenės gelmėse. Į kapitalistinį gamybos būdą atskiros Vakarų Europos šalys atėjo įvairiai skirtingomis konkrečiomis istorinėmis sąlygomis. Tuo pačiu istoriniu laikotarpiu viena šalis nuo kitos žymiai skyrėsi tiek tuo, kaip buvo išlikęs feodalinio gamybos būdo viešpatavimas, tiek tuo, kaip buvo išsivystę kapitalistiniai santykiai. (2, 206)
Dar XVI a. pabaigoje Anglijoje prasidėjo masinis žemės nusavinimo procesas. Nauja ir pelninga preke tapo vilna, o jų gamintojams reikėjo ganyklų. Ganyklos kuriamos atitveriant bendruomenių žemę. Ganyklos visame krašte sunaikino žemdirbystę, kuri teikė maistą. Tragedija ištikos valstiečius. Netekę teisės naudotis bendruomenės žeme, jie nebegalėjo išlikti kaip ūkininkai. Fabrikų dar nebuvo, todėl jie negalėjo, net jei ir būtų norėję, tapti fabrikų darbininkais. Šitaip jie virto pačia skurdžiausia visuomenės klase.
Anglijos valdančioji klasė nesuvokė, kad šie žmonės galėtų būti judri, mobili darbo jėga, kuri ieškotųsi darbo visur, kur tik rinka jį pasiūlytų. Visi iškreiptai suvokė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!