V. Jurgučio mokslinis palikimas

Pinigų istorijoje lyg kokiame kaleidoskope praeina ne tik pačios valstybės, bet ir visos tautos istorija. V. Jurgutis Šis trečiasis ekonominės minties pakilimo laikotarpis - XX a. Lietuvos tarpukaris - turi jau ryškesnę priešistorę, sutampančią su tautos nacionaliniu judėjimu. Tačiau reikšmingesni ekonominiai darbai ir ekonominiės reformos ūkyje pasireiškė valstybės nepriklausomybės laikotarpiu, sukūrus universitetą ir palankią aplinką mokslui plėtotis. Tarpukario ekonominė mintis ir žymių valstybės veikėjų darbai jau nemažai nagrinėti ir geriau žinomi visuomenei. Parašytos atskiros studijos apie žymius to meto ekonomistus, pakartotinai išleisti kai kurie jų ekonominiai darbai. Didžiuliai Vlado Jurgučio (1885 -1966 m.) nuopelnai, kuriant Lietuvos banką ir Pinigų sistemą, buvo ne tik talentingo organizacinio, bet ir išsamių studijų bei mokslinio darbo rezultatas. Jo parašytos fundamentalios studijos pinigų ir finansų klausimais - ,,Pinigai“ (1938 m.), ,,Finansų mokslo pagrindai“ (1938 m.), ,,Bankai“ (1940 m.) - ilgo pedagoginio darbo patirties brandus vaisius. V. Jurgutis vadinamas ne tik lito tėvu, bet ir lietuviškos finansologijos pradininku bei finansinės terminijos kūrėju. Tai, kad pastaraisiais metais šiek tiek plačiau prikeltas ir įamžintas V. Jurgučio atminimas, išleista leidinių, kuriuose aptarta jo veikla ir mokslinis palikimas, yra įvairių jį pažinojusių ir jo nepažinojusių žmonių bei mokslininkų nuopelnas, nemažas ir Lietuvos banko indėlis. Galima būtų priminti nemažai išsakytų V. Jurgučio mokinių minčių apie jį kaip didelio talento pedagogą. Jo finansų mokslo paskaitų ateidavo pasiklausyti ne tik teisininkai, bet ir filologai. O likę straipsniai, kad ir ne tiek daug, taip pat pirmiausiai buvo skirti studentijai. Beje, beveik visus juos galima būtų šiandien vėl spausdinti, jie būtų įdomūs ne tik dėl ekonominės medžiagos, originalių istorinių apibendrinimų, bet aktualūs filosofinės ir pedagoginės minties požiūriu. Rengdamas ekonomikos pagrindų kursą Lietuvos karininkams (dėstyti universitetines disciplinas Vytauto Didžiojo karininkų generalinio štabo kursuose buvo pakviesti geriausi universiteto lektoriai), Vladas Jurgutis nusprendė plačiau apžvelgti ne tiek politinės ekonomijos kategorijas, kiek supažindinti studentus su visuomenės ūkio ir ekonominių idėjų istorija (šių paskaitų mašinraštis buvo išleistas 265 egz. tiražu). Šitaip jis matė geresnį būdą ugdyti ne ekonomistų platesnes pažiūras apie ekonomiką ir gilesnį ūkio raidos suvokimą. Jis visada pabrėždavo, kad mokomojo darbo pagrindinis uždavinys yra sudominti studentą ir priversti jį savarankiškai mąstyti. Istorinį ekonominių reiškinių analizės metodą V. Jurgutis “parsivežė” iš ekonomikos studijų Miunchene, kur tuomet klestėjo naujosios vokiečių istorinės mokyklos idėos. Pats jis savo tyrimo metodą, kurį taikė finansų ir bankų mokslams, vadino “genetiškai Istoriniu” ir jį kūrybiškai taikė tiek skaitydamas paskaitas, tiek savo darbuose. Tais pačiais pinigų klausimais rašęs A. Rimka buvo labiau įvaldęs empirinę metodologiją, o V. Jurgutis, net nagrinėdamas materialiausius dalykus, pirmiausia matydavo žmonių pažiūras, sprendimus ir net aistras. Studija “Pinigai“ davė platų įvairių pasaulio pinigų istorinės raidos vaizdą (pakartotinai išleista 1996 m.). Joje, beje, pirmą kartą buvo plačiau apžvelgta visa Lietuvos pinigų istorija, siejant ją su pinigų teorija ir politika. 1940 m. išleista paskutinė V. Jurgučio knyga „Bankai” pasaulio ekonomikos istoriją parodė šiek tiek kitu pjūviu - per bankų istoriją ir mokslus. Kas nori nevarginamas sausos kalbos ir terminijos suvokti bankų esmę ir veiklą, tegul ir dabar pirmiausia perskaito šį V. Jurgučio veikalą. Savo darbuose V. Jurgutis kartu aptarinėjo daugelį ir šiandien aktualių pinigų politikos klausimų. Nuosekliai gindamas piniginio vieneto susiejimą su auksu ir pastovaus jų santykio užtikrinimą (tai buvo daugumos tarpukario laikotarpio ekonomistų ir valstybių nuostata), jis kartu nebuvo konservatyvus, nefetišizavo aukso reikšmės pinigų sistemoje. Nuosekliai gynė lito pariteto pastovumą tiek per septynerius vadovavimo Lietuvos bankui metus, tiek vėliau dar ir todėl, kad gyventojų pasitikėjimą savais pinigais vertino kaip vieną iš stipriausių pinigų stabilumo ramsčių, o ypač tokioje iš naujo atsikūrusioje valstybėje kaip Lietuva. Praktinė patirtis nulėmė ir pagrindinę jo teorinę nuostatą: siekti glaudesnio pinigų politikos ir ūkio konjunktūros sąryšio. Pinigų vertės ir jų kiekio cirkuliacijoje klausimus V. Jurgutis aiškino remdamasis realių tautos pajamų (vartojimo gėrybių suma, kuri patenka į rinką) ir piniginių tautos pajamų (pinigai, kurie keičiami į vartojamąsias gėrybes) kategorijomis. Keičiantis realioms tautos pajamoms, reikia keisti ir pinigų kiekį. Įvairius piniginius klausimus V. Jurgutis aptarinėjo makroekonominės analizės pjūviu. Jis taip pat laikomas faktiškuoju pinigų emisijos politikos vadovu tarpukario Lietuvoje. Nors tvirta to meto pinigų politika daugiausia buvo V. Jurgučio nuopelnas, bet jis pats visada pabrėždavo, kad „vieni monetariniai veiksmai negali nei sukurti, nei pašalinti ekonominės krizės“. Pasisakydamas už bendrą viso ūkio mastu kredito politiką, kartu pasisakė už selektyvinį kredito politikos pobūdį - teikti kuo pigesnes paskolas toms šakoms, kuriose sukoncentruotas krašto gamybinis pajėgumas, kur kaupiamas kapitalas. Gerai išmanydamas modernias XX a. pinigų teorijas, visgi jose nematė praktinio „išsigelbėjimo” ir vertino jas daugiau kaip laikinus ir pirmiausia teorinius samprotavimus. Negalėtume V. Jurgučio priskirti ir prie kurios nors vienos pinigų teorijos propaguotojų. Parodydamas įvairių pinigų teorijų (kiekybinės, psichologinės ir kt.) tam tikrą pagrįstumą, jis kartu primindavo, kad yra klaidinga absoliučiai vadovautis kuria nors iš jų, kadangi nevienodos ūkio sąlygos suponuoja nevienodus reikalavimus ir tendencijas. V.Jurgutis jau turėjo tarptautinių pinigų viziją ir pažymėjo, kad tai įgyvendinti bus nelengvas dalykas. Jis pabrėžė didelį pavojų, jei pasaulinės emisijos institutas atsidurtų vienos ar kelių didžiųjų valstybių rankose, kartu rašė, kad „tarptautinės valiutos sunkumai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!