J.R. Commons (J. Komonso) institucionalizmo idėjos

2. KOLEKTYVINIŲ VEIKSMŲ EKONOMIKOS TEORIJA 8
2.1.Kolektyviniai veiksmai 9
2.2. Sandėrių teorija 10
3. KAPITALIZMO TEISINIAI PAGRINDAI 12
3.1. Darbininkų judėjimas ir darbiniai santykiai 13
3.2. Kapitalistinės visomenės periodizacija 15
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 19
ĮVADAS
XIX a. pabaigoje – XX pradžioje Vakarų civilizacijoje augo audringi prieštaravimai, susiję su pramonės plėtra ir jos kartelizacija. Tuomet susipynė milžiniškų pramonės koncernų bei vis labiau centralizuojamų bankų kapitalo jėgos, vyko arši monopolijų konkurencija. Laisvos konkurencijos kapitalizmas pamažu peraugo į monopolistinę stadiją. Visi šie procesai labiausiai pasireiškė JAV, kur finansinis kapitalas tuo metu dalijosi savo įtakos zonas,o pramoninės koncentracijos kaštai perkeliami ant fermerių, darbininkų, vartotojų – viduriniosios klasės – pečių.
Tokiomis sąlygomis XX a. pirmame ketvirtyje amerikiečių ekonomikos moksle susiformavo mokslininkų grupė, kurios nariai, nusivylę tais rezultatais, kuriuos praktikoje lėmė neribojamas rankos mechanizmas, suaktyvinę stiprėjančių monopolistinių tendencijų ekonomikoje analizę ir talkindami savo šalies „antitrestinei“ politikai, tapo įvairiais metodais vykdomos ekonomikos socialinės kontrolės koncepcijos lyderiais. Jų teorijos, sugriaudamos J. N. Keynes`o ir A. Marshall`o viltis, kad įmanoma galutinai suderinti visus metodologinius skirtumus, pradėjo naują ekonominės minties kryptį, kurią dabar vadiname institucionalizmu (nuo lotyniško žodžio institutum – norma, įstaiga). Ši nauja mąstymo kryptis, R. Heilbroner`io žodžiais tariant, susijusi su įvairių reformistinių „kolektyvizmo konsepcijų“ variantų plėtojimo, t. y. naujomis socialinės kontrolės koncepcijomis, trečiajame dešimtmetyje augo ypač sparčiai ir vienu metu net grasino tapti dominuojančia amerikiečių ekonominės minties srove. Tai, kad institucionalizmas susiformavo būtent JAV, – neatsitiktinis reiškinys, nes ekonominė mintis Amerikoje buvo savita ir glaudžiai siejosi su sparčia kapitalizmo plėtra bei keletu svarbių judėjimų, atspindėjusių ekonomines ir politines realijas. Tai buvo darbo judėjimas, 1881 m. tapęs Amerikos darbo federacija, judėjimai, kurių šalininkai pasisakė už pigią popierinę ir sidabro valiutą, progresyvinį pajamų mokestį, valstybinį žemės ūkio kreditavimą, skatino žemės ūkio produktų kainų didėjimą, antitrestinis judėjimas, savo nuostatas įgyvendinęs priėmus Sherman`o antitrestinį įstatymą (1890 m.) ir specialų komercijos įstatymą (1887 m.) taip pat Pažangus judėjimas, vadovaujamas Moterų klubų generalinės federacijos;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!