Dėst.
Tikrovėje ekonomikoje pasireiškia didesnė ar mažesnė intervencija, taigi rinkos ekonomika grynu pavidalu realiai egzistuoti negali. Atskirose valstybėse, kurios remiasi rinkos ekonomika, yra vienokių ar kitokių pokyčių, savitumų. Dėl to kiekvienos šalies ekonomiką galima vadinti jos modeliu.
Svarbiausių rinkos ekonomikos veikimo sąlygų esmė - tai atskiro asmens laisvė (bei sugebėjimas) užsiimti ekonomine veikla ir kuo geresnė šios laisvės apsauga nuo pažeidimų. Esminis laisvos rinkos ekonomikos pagrindas yra privati nuosavybė, o privaloma egzistavimo sąlyga - konkurencija. Tik ji užtikrina decentralizuotą valdymo struktūrą, kuri yra pagrindinis rinkos ekonomikos elementas.
Amerika laikoma rinkos ekonomikos etalonu. JAV ekonomikos sistema remiasi privačia nuosavybe, kainų sistema ir konkurencija. Kertiniu nacionalinės techninės politikos akmeniu yra smulkaus verslo plėtojimas, nedidelės įmonės, kurios puikiai įsikomponavo rinkos ūkio sistemoje. Jos yra mobilios ir konkurencijos sąlygomis, kai lemiamas faktorius yra asortimento atnaujinimo tempas, tik mažos įmonės pajėgia greitai keisti produkciją. Konkurencija pakeitė kompanijas, valdžia joms suteikė veiksmus, laisvę ir jos transformavosi. B.Clintonas pamažu kūrė savitą industrinę naujosios ekonomikos politiką, pagrįstą žiniomis. Anksčiau nei daugelis politikų ir ekonomistų jis suvokė, kad Amerikos ekonomikos jėga - derinti mokslo pasiekimus, technologines naujienas ir išsimokslinimą. Dabartinis JAV ekonomikos klestėjimas akivaizdžiai rodo, kad, norint plėtoti šalies ekonomiką, reikia išlaikyti makroekonominį stabilumą, tinkamai sudaryti biudžetą, plėsti pasaulinę prekybą, skatinti konkurenciją ir naikinti monopolijas komunikacijų srityje. Vyriausybė turi vykdyti aktyvią pramonės ir finansų politiką.
Japonijoje, panašiai kaip ir JAV, gamybos priemonės priklauso žmonėms ir verslams. Išteklius skirsto rinkos jėgos. Psichologinėje japonų sanklodoje giliai įsišaknijo grupinė laikysena, polinkis į kolektyvinius veiksmus, individualizmo neigimas. Japonų auklėjimo ir švietimo sistema formuoja ne specialistą, o darbuotoją su tam tikromis moralinėmis savybėmis, tam tikromis elgesio normomis ir tam tikru žinių lygmeniu. Japonų kompanijose daug dėmesio skiriama teisingam pelno paskirstymui tarp darbuotojų ir valdytojų. Kolektyviškumo principas buvo efektyvus: stiprino "atsidavimo firmai dvasią", o tai padėjo įveikti prieštaravimus tarp darbo ir kapitalo. Tai veiksnys, garantuojantis aukštą japonų ekonomikos efektyvumą.
Dabar...
Šį darbą sudaro 8368 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!