Klasicizmo muzika

Klasicizmu muzikoje vadinamas laikotarpis, apimantis X\/III -antrąją pusę ir XIX a. pradžią.
Šis pavyzdinis meno stilius, kurio ištakos susiformavo jau septynioliktame amžiuje Prancūzijoje reiškėsi visose meno srityse. Ir literatūroje ir architektūroje, tapyboje, teatre, o nuo amžiaus antrosios pusės ir muzikoje.
Klasicizmas dažnai vadinamas šviečiamuoju, o pats šimtmetis –švietimo epocha.
Vienas svarbiausių klasicizmo bruožų- paprastumo siekimas.
Klasicizmo muzikinė kalba ir forma nėra įmantri. Ji išsiskiria savo logiškumu. paprastumu, harmonija, simetrija. Kūriniai neblaško klausytojų, nėra mažareikšmių detalių ir besaikės puošmenos. Muzika darni , nuosekli, turininga, dvelkianti vidine ramybe.
Klasicizmas –homofonijos viršūnės amžius. Homofonija svarbiausias muzikos formavimo ir plėtojimo elementas.
Šio nuostabaus muzikinio stiliaus kūrėjai yra trys brandaus klasicizmo kompozitoriai: J. Haidnas, V.A. Mocartas ir L. van. Bethovenas. Žmonijai dievas padovanojo tris muzikos genijus, kurių kūrybos dėka, muzika pasiekė aukščiausią klasicizmo išsivystymo lygį. Jų kūrybos palikimas yra didžiulis muzikinis klodas.
Klasicizmas paplito įvairiose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikos šalyse. Susiformavimui įtakos turėjo renesanso idėjos , padidėjęs domėjimasis harmoningu antikos menu, muzika, naująja menotyra. Ši epocha praturtino profesionalią muziką naujais bruožais.
Svarbiausias bruožas –muzika išstūmė polifoninę muziką ir tapo homofonine. Gerokai pasikeitė ir muzikos kalba.
Klasicizmo muzikoje įsigalėjo dvi dermės –mažoras ir minoras. .Mažoro pagrindu tapo mažorinis trigarsis, o minoro- minorinis. Jis pavadintas –tonika, apie kurią sukosi visi veržlieji dermės laipsniai.
Greta tonikos dermėje itin svarbūs akordai subdominantė ir dominantė. Šie trys akordai vadinami funkcijomis. Jomis pagrįsta klasicistinės muzikos harmonija.
Klasicizmo muzika praturtino savo kalbą naujomis melodijos ir ritmo savybėmis bei funkcine harmonija.
X\/III a. labai paplito įvairūs instrumentiniai ansambliai, instrumentinės kapelos. Suklestėjo instrumentinis muzikavimas.
Patys svarbiausi instrumentinės muzikos žanrai buvo sonata, koncertas ir simfonija. Greta jų naujais bruožais praturtėjo ir opera.
Klasicizmo muzika klostėsi greta baroko muzikos. Todėl atitinkamai ir veikė viena kitą.
Klasicizmo idėjos plačiai plito Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje.
Prancūzijos filosofai Ch. Bateux , J. Rosseau, J. D‘Alembertas laikėsi imitavimo principų mene. Muzikinėje estetikoje vyravo intonacinė teorija.
J. Rosseau teigė, kad muzika turi būti grindžiama kalbos intonacijomis, tiksliausiai išreiškiančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!