Klasicizmo epochos muzika

• Klasicizmas – nuo XVIII a. vidurio iki XIX a. 3 deš. trukusi Vakarų Europos muzikos stilistinė epocha.
vadinami Vienos klasikais.
muzikinės faktūros skaidrumas.
simfonija ir kt.), susiformavo klasikinė orkestro sudėtis.
I. KONTEKSTAS
EPOCHOS APIBRĖŽIMAS
Klasikinis menas (lot. classicus – pavyzdinis) – toks, kuriame laikomasi tradicijos, kanono1, siekiama formos
grynumo ir turinio aiškumo;
Klasicizmas – XVIII a. II p. – XIX a. 3 deš. vyravusi meno kryptis, kurios estetiką ir stilių lėmė sąmoninga
orientacija į antikos pavyzdžius, laikytus grožio ir harmonijos etalonu.
EPOCHOS CHRONOLOGINĖS RIBOS
• Mokykloje įprasta klasicizmo epochos chronologines ribas įvardyti nuo XVIII a. II pusės iki XIX a. 3
deš.
o Epochos pradžią žymi J. S. Bacho mirtis (1750), o pabaigą – L. van Beethoveno mirtis
(1827).
o Intervalas žymi laikotarpį, kai kūrė trys Vienos klasikai – F. J. Haydnas, W. A. Mozartas ir L.
van Beethovenas.
• Vis dėlto nei klasicizmo pradžios, ir pabaigos tiksliai nustatyti negalima:
o Pagrindinės klasicistinės muzikos ypatybės – ritmo reguliarumas, formos simetriškumas ir
homofoninė faktūra su viena aiškia melodija – ėmė formuotis prancūzų dvaro muzikoje
atsirado dar XVIII a. 3–4 deš. (vadinamasis galantiškasis stilius)2. Be to, kai kurie
kompozitoriai kūrė ir brandžiojo baroko, ir galantiškuoju stiliumi (pvz. J.-P. Rameau operos
turi daug barokinio stiliaus bruožų, o klavyrinė muzika – galantiškojo stiliaus bruožų). Tad
baroko epochos pabaiga persidengia su klasicizmo epochos pradžia.
o XIX a. pradžioje, L. van Beethovenui kuriant klasicizstinius kūrinius, tuo pat metu
romantiniu stiliumi kūrė F. Schubertas, C. M. von Webberis ir kiti kompozitoriai, priskiriami
Romantizmo epochai. Tad klasicizmo epochos pabaiga persidengia su Romantizmo
epochos pradžia.
o Taip pat įdomu, kad klasicistine vadinama stilistika vizualiajame mene ir architektūroje
atsirado anksčiau, nei muzikoje.
1 Kanonas – 1. Visuotinai priimtų vertybių, bruožų, kūrinių rinkinys (sektiniausių pavyzdžių rinkinys); 2. Polifoninė
kompozicinė priemonė, kai identišką melodiją dainuojantys balsai įstoja paeiliui nustatytais laiko intervalais.
2 Prisiminkite: XVIII a. 4–5 deš. barokinis polifoninis stilius jau „ėjo iš mados“, tad ir J. S. Bacho stilius nebebuvo
populiarus. Gi Bacho sūnūs J. C. Bachas ir C. P. E. Bachas kūrė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!