Muzika klasicizmo epochoje

• Muzikoje klasicizmas pradėjo klostytis Prancūzijoje XVIII a.
• Po puošnaus, monumentalaus baroko klasicistai siekė paprastumo, aiškumo, natūralumo. Jie siekė atgaivinti senovės Graikijos meno grožio supratimą. Simetrija tapo ir kitų klasicizmo meno šakų (taip pat ir muzikos) formų pagrindu. Klasicizmo muzikai būdinga: formos aiškumas, simetrija, paprastumas.
• Klasicizmo muzikoje įsivyrauja homofonija. Čia klesti aiški melodija, o kiti balsai jai pritaria. Dažnai klasicizmo klavyrinėje (fortepijoninėje) muzikoje viršutiniame balse skamba melodija, o kairės rankos partija grindžiama vien keliais akordais, kurių garsai išdėstomi figūraciškai. Klasicizmo muzikoje gausu kontrastų: jie sudaromi ne tik tarp dalių, bet ir dalių viduje – tarp temų ar net pačioje temoje gali būti priešinami skirtingi motyvai. Svarbi muzikos išraiškos priemonė klasicizmo muzikoje yra dinamika. Įsigali klasikinė harmonija, naudojamos įvairios mažorinės ir minorinės tonacijos.
• Buvo kuriama įvairių žanrų muzika. mažiau sukurta bažnytinės muzikos. Buvo rašoma sceninė muzika, kurios svarbiausias žanras išliko opera. Klasicizmo epochoje ypač iškilo instrumentinė muzika. Tuo metu formavosi nauji instrumentinės muzikos žanrai. Kompozitoriai rašė kamerinę (nedidelės sudėties ansambliams) ir simfoninę (orkestrui) muziką. Svarbiausi klasicizmo instrumentinės muzikos žanrai: simfonija, koncertas, kvartetas ir sonata.
• Į orkestro sudėtį palaipsniui buvo įtraukti klarnetai, valtornos, trombonai, timpanai. Viena didžiausių to meto naujienų − fortepijono atsiradimas. Iki tol klavišiniams skirta muzika vadinta klavyrine muzika, o XVIII a. pabaigoje pelnytai tapatinama tik su vienu instrumentu − fortepijonu ir vadinama tiesiog fortepijonine muzika.
Haidnas gimė Rorau kaime Austrijoje. Jo tėvas buvo karietų meistras, bet visa šeima, matyt, buvo muzikali, nes muzikantais tapo dar pora Jozefo Haidno broliai. Būdamas aštuonerių, Haidnas buvo pakviestas į Šv. Stepono katedros berniukų chorą, kuriame giedojo apie 10 metų (iki balso mutacijos). Ten jis mokėsi ne tik giedoti, bet ir groti smuiku bei klavyru. Vėliau Haidnas gyveno vargingai, kol gavo kapelmeisterio darbą Esterhazių dvare Eizenštate. Haidnas daugiausia kūrė instrumentinę muziką šventėms, pramogoms, o taip pat dukart per savaitę rengiamiems koncertams. Čia jis galėjo išbandyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!