Klasicizmas - meno ir literatūros kryptis

Klasicizmas- meno ir literatūros kryptis, atsiradusi XVI a. Italijoje, ištobulinta XVII a. Pranzūcijoje. Vėliau klasicizmas paplito kitose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje. Šios krypties apraiškos tapyboje, architektūroje, teatre išsilaikė iki XIX a. pradžios.
Klasicistiniam menui būdinga simetrinė kūrinio kompozicija ir taisyklinga forma, saikingos puošybinės detalės, griežtas literatūros ar tapybos žanrų skirstymas, rėmimasis antikinėmis formomis. Klasicistiniame kūrinyje išlaikomas nuotaikos vienumas, paprastumas. Vienas iš gražiausių klasicistinio stiliaus pastatų Lietuvoje yra Vilniaus arkikatedra. Ją architektavo L. Stuoka- Gucevičius.
Klasicistinė muzika pradėta kurti XVII a. Pranzūzijoje. Šios muzikos estetinius principus ryškiausiai atspindėjo Ž. B. Liuli kūryba. Taip pat J. Haidno, V. A. Mocarto, L. van Bethoveno kūriniai- tobuli klasicistiniai pavyzdžiai.
Klasicizmui atsirasti Prancūzijoje buvo palankios istorinės politinės sąlygos. XVIIa. Įsigali absoliutizmas- politinė santvarka, kai visa valdžia sutelkta vienuose- monarcho- rankose. Šia kryptimi pirmuosius žingsnius žengė karalius Henrikas IV, jo politiką tęsė Liudvikas XIII, kuriam talkininkavo energingas ministras kardinolas Armanas de Rišeljė. Apsoliutizmas labiausiai suklesti valdant Liudvikui XIV. Prancūzų valdovai globojo talentingus menininkus, steigė mokslo įstaigas. Antai, kardinolo Rišelje iniciatyva įkuriama Prancūzų akademija, kuri buvo sudaryta iš keturiasdešimties asmenų. Ji rūpinosi ne tik pranzūzų kalbos gryninimu, bet visą viešąjį kultūrinį gyvenimą sąmoningai kreipė karaliaus rūmų ir absoliutizmo linkme.
Karaliaus Liudviko XIV dvaras suprojektuotas pagal klasicistinio meno reikalavimus: griežta simetrija, taisyklingas suplanavimas, antikinio stiliaus skulptūros bei kolonos ir tt.
Klasicizmą skatino ir XVII a. filosofiją- racionalizmas- pažinimo teorijos kryptis, teigianti, jog protas esąs tikro žinojimo šaltinis. Racionalistai ypač pabrėžė nuoseklaus mąstymo reikšmę, sakydami, kad logikos dėsniais pagrįstos išvados yra neginčijama tiesa. Racionalizmo pradininkas buvo Renė de Kartas.
Racionalistai manė, kad protas universalus- toks buvo, yra ir bus; tiesos sąvoka amžina. Klasicistinio meno kūrėjai mąstė panašiai:grožis yra visuotinis, amžinas, nesikeičiantis. Todėl klasicistai, tęsdami renesanso tradiciją, itin domisi antika. Jų manymu, antikos filosofai suvokia grožio esmę, o rašytojai rado tobuliausias formas grožiui perteikti. Pradėta naujai paaiškinti antikinius kūrinius, nagrinėti Aristotelio „Poetiką“, remtis antikinio meno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!