Kitokio žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje

19 a. pabaigos – 20 a. pražios lietuvių lyrinės prozos pradininkas, humanistas, džiovininkų kartos realistas, žymus novelistas Jonas Biliūnas savo apsakyme ,,Lazda'' vaizduoja kitokį nei įprasta matyti žmogų - atleidžiantį, greitai skriauda užmirštantį. Autoriaus kūrinių centre – skriaudžiamųjų likimas, dažnas veikėjas – neteisybės, asmeninės negandos slegiama būtybė, todėl apsakyme aprašo pobaudžiavinius metus. Panaikinus baudžiavą, urėdas netenka tarnybos ir pastogės. Tėvas apgyvendina jį seklyčioje. Jis negali keršyti silpniasniam ir bejėgiam (užuojauta skriaudžiamiems, nelaimingiems – pagrindinė Jono Biliūno moralinė ir estetinė nuostata). Išvažiuodamas urėdas tėvui paliko lazdą, kuria baudžiavos laikais taip jį sumušė, kad šis tris savaites lovoje gulėjo. Tačiau tėvas su atlaidumu paima lazdą, o į vaikų priekaištus atsako liūdna šypsena. Liūdnas nusišypsojimas reiškia ne tik gyvenimo patirtimi pagrįsta išmintį, bet ir gilų žmogiškos prigimties supratimą, kuris pateisiną, jog klysti yra žmogiška. Pasakotojas dažnai neatskleidžia, kurio pusę jis palaiko, nors gali su skaitytoju pasidalyti abejonėmis, nesislepia už savo veikėju, neimituoja objektyvaus visažinio pasakotojo. Taigi remiantis Jono Biliūno ,,Lazda" galime sakyti, kad kitokiais yra vadinami tokie žmonės, kurie gyvena krikščioniškomis nuostatomis, moka atleisti, greitai užmiršti skriaudą ir geru atsakyti į blogą.
20 a. antrosios pusės – 21 a. pr. moderniosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!