Kitokio žmogaus nei daugelis vaizdavimas literatūroje

KITOKIO ŽMOGAUS NEI DAUGELIS VAIZDAVIMAS LITERATŪROJE Sąvoka „kitoks žmogus“ kiekvieno suprantama individualiai. Vienam tai išskirtinumas, o kitam - gyvenimo norma. Galima būtų įvardinti keletą išskirtinumo bruožų, tokių kaip: fiziniai duomenys, elgesio normos, pasaulėjauta, bendravimas su aplinkiniais. Sofoklis, vienas žymiausių Antikos dramaturgų, tragedijoje „Antigonė“ vaizduoja moterį, išsiskiriančią iš kitų savo drąsiu elgesiu, nes nepabūgsta pasipriešinti karaliui ir jo įstatymams. Dar vienas puikus pavyzdys, parodantis kitokį žmogų ir visuomenės santykį su juo, yra Viduramžių mokslininkai, kurie išsiskyrė savo požiūriu ir vertybėmis, nes vertino mokslą, tačiau už tai buvo persekiojami inkvizicijos ir kaltinami raganavimu, nes buvo teigiama, kad mokslas prieštarauja religijai. Kitokio žmogaus nei daugelis tema visais laikais aktuali literatūroje, nes įvairių laikotarpių autoriai atkreipia dėmesį į kitokio individo santykį su visuomene. Kitokį žmogų nei daugelis vaizduoja ir XX a. pirmos pusės rašytoja Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ ir XX a. vidurio prancūzų kūrėjas Alberas Kamiu romane „Svetimas“. Krikščioniškosios pasaulėžiūros ir romantinės pasaulėjautos rašytoja, kūrėja neoromantikė Šatrijos Ragana lyrinėje apysakoje „Sename dvare“ vaizduoja asmenybę, kuri elgiasi kitaip, nei visuomenėje priimta tokią socialinę padėtį užimančiai moteriai. Pagrindinė kūrinio veikėja mamatė yra pasiturinti dvaro ponia ir trijų vaikų motina. Šatrijos Ragana parodo, kad Marija elgiasi kitaip nei daugelis dvarininkų žmonų ir išsiskiria iš kitų savo požiūriu į gyvenimą. Galima pastebėti, kad apysakos autorė ir veikėja turi panašumų. Tėvai Mariją Pečkauskaitę auklėjo kaip dvaro panelę, kurios ateitis – sėkminga santuoka, šeima, namai. Tačiau merginos tikslai buvo kitokie: Šatrijos Ragana mokosi bitininkystės Varšuvoje, vėliau tampa filantrope, todėl ir kūrinio veikėja vaizduojama kitokia. Daugelis dvaro šeimininkų yra pragmatiški žmonės ir jiems svarbiausia materialinė nauda bei dvaro gerovė. Tačiau tai, kas įprasta kitiems ponams, mamatei yra svetima, nes ji vadovaujasi kitokiomis vertybinėmis nuostatomis. Marija, kaip dvaro ponia, aukštesnę kilmę supranta ne vien kaip privilegiją, o ir kaip pareigą padėti kitiems. Mamatė – romantikė, idealistė. Apysakoje parodoma, jog veikėja save laiko bloga dvaro šeimininke, nes prižiūrėti tarnus, sekti dvaro pajamas ir išlaidas moteriai atrodo didelės prasmės neturintys užsiėmimai. Marijai svarbiausia yra padėti kitiems. Kūrinyje vaizduojama, kad mamatė šienapjūtės metu nelieka kartu su vyru Liudviku lauke stebėti, kaip dirba valstiečiai su nauja griebiamąja, o skuba kuo greičiau aplankyti sergančią Banienę, kuri gali greitai mirti. Marijos didžiausias rūpestis – kuo greičiau nuvežti kaimietę pas daktarą. Jog mamatei svarbiausia kitų gerovė, parodo ir epizodas, vaizduojantis, kaip Marija gydo kaimo žmones ir moko juos higienos. Vaizduojama dvaro ponia, kuri išsiskiria iš kitų, nes nepaiso socialinių sluoksnių ribų ir yra pasiryžusi pasiaukoti dėl kitų. Atskleidžiama, jog nors mamatė ir yra dvaro šeimininkė, tačiau ji galėtų pasitenkinti gyvendama kukliau ir paprasčiau, nes turtas moteriai nėra vertybė: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!