Kineziterapijos ir grįžtamojo ryšio poveikis fantominiams skausmams ir šlaunies raumenų jėgai po šlaunies amputacijos

4 KINEZITERAPIJOS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO POVEIKIS FANTOMINIAMS SKAUSMAS IR ŠLAUNIES RAUMENŲ JĖGAI PO ŠLAUNIES AMPUTACIJOS SANTRAUKA Raktiniai žodžiai: Grįžtamasis ryšys, šlaunies amputacija, fantominis skausmas, šlaunies raumenų jėga. Tyrimo objektas: fantominio skausmo ir raumenų jėgos pokytis po kineziterapijos ir grįžtamojo ryšio. Tyrimo tikslas: įvertini kineziterapijos ir grįžtamojo ryšio poveikį fantominiams skausmams ir šlaunies raumenų jėgai po šlaunies amputacijos. Hipotezė: manome, kad taikant kineziterapiją ir grįžtamąjį ryšį po šlaunies amputacijos, fantominių skausmų intensyvumas sumažės ir šlaunies raumenų jėga padidės labiau, nei taikant kineziterapiją be grįžtamojo ryšio. Uždaviniai: 1. Palyginti fantominių skausmų intensyvumą ir šlaunies raumenų jėgą po šlaunies amputacijos kineziterapijos pradžioje ir po įprastinės be grįžtamojo ryšio kineziterapijos. 2. Palyginti fantominių skausmų intensyvumą ir šlaunies raumenų jėgą po šlaunies amputacijos kineziterapijos pradžioje ir po kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu. 3. Palyginti įprastinės kineziterapijos ir kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu poveikį fantominių skausmų intensyvumui ir šlaunies raumenų jėgai. Rezultatai: Tyrimo pradžioje, kontrolinės grupės tiriamieji fantominį skausmą įvertino 6,17±0,75, tiriamosios grupės tiriamieji – 6,83±0,75 balais. Tyrimo pabaigoje, kontrolinė grupė – 5,86±0,75, tiriamoji grupė – 5,17±0,75 balais. Prieš kineziterapiją kontrolinėje grupėje, po amputacijos, šlaunį tiesiančių raumenų jėga buvo 3,00±0,00, lenkiančių – 3,33±0,52, pritraukiančių – 2,83±0,51 ir atitraukiančių – 2,50±0,55 balų; tiriamojoje grupėje, šlaunį lenkiančių raumenų jėga buvo 3,17±0,47, tiesiančių – 3,00±0,00, pritraukiančių – 2,67±0,47 ir atitraukiančių – 2,83±0,37 balų. Pritaikius kineziterapijos procedūras, po 3 savaičių, kontrolinėje grupėje, po amputacijos, šlaunies lenkimo jėga buvo 4,33±0,52; šlaunies tiesimo jėga – 3,67±0,52; šlaunies pritraukimo jėga – 3,83±0,41 ir šlaunies atitraukimo jėga – 3,17±0,41 balo; tiriamojoje grupėje, šlaunies lenkimo jėga buvo 4,17±0,37, šlaunies tiesimo jėga – 3,83±0,3, šlaunies pritraukimo jėga – 3,67±0,47 ir šlaunies atitraukimo jėga – 3,33±0,47 balo. 5 Išvados: 1. Po įprastinės kineziterapijos, fantominių skausmų intensyvumas reikšmingai nepakito, o šlaunies raumenų jėga reikšmingai padidėjo. 2. Po kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu, fantominių skausmų intensyvumas reikšmingai sumažėjo, o šlaunies raumenų jėga reikšmingai padidėjo. 3. Nustatytas didesnis fantominio skausmo sumažėjimas, kuomet taikoma kineziterapija ir grįžtamasis ryšys, tačiau tarp skirtingų procedūrų nebuvo reikšmingo skirtumo raumenų jėgai. 6 THE EFFECT OF PHYSIOTHERAPY AND MIRROR THERAPY FOR PHANTOM PAIN AND THIGH MUSCLE FORCE AFTER TRANSFEMORAL SUMMARY Keywords: Mirror therapy, transfemoral amputation, phantom pain, thigh muscle force. The object: effects of physiotherapy with mirror therapy for phantom pain and thigh muscle strength after transfemoral. The objective: the alteration of phant pain and thigh muscle after physiotherapy and mirror therapy. Hyptohesis: We consider, that the application of physiotherapy with mirror therapy helps to reduce phantom pain and improve muscle strenght better than physiotherapy without mirror therapy. The aims: 1. To compare phantom pain and muscle force in the beginning of physiotherapy and after physiothepy. 2. To compare phantom pain and muscle force in the beginning of physiotherapy and after physiotherapy with mirrot therapy. 3. To compare physiotherapy with mirror therapy and physiotherapy without mirror therpy for phantom pain and muscle force. Results: Beginning of the study, the control group subjects phantom pain score 6.17 ± 0.75, experimental group subjects - 6.83 ± 0.75 points. End of the study, the control group - 5.86 ± 0.75, experimental group - 5.17 ± 0.75 points. Before physical therapy in the control group after the amputation, the thigh muscle stretching force was 3.00 ± 0.00, flexion - 3.33 ± 0.52, attracting - 2.83 ± 0.51 and distracting - 2.50 ± 0.55 scores, the experimental group, the thigh, the muscle strength was 3.17 ± 0.47, stretching - 3.00±0.00, attracting - 2.67±0.47 and distracting-2.83±0.37 points. Application of physical therapy procedures, after 3 weeks, the control group, after the amputation, the thigh flexion strength was 4.33 ± 0.52, stretching - 3.67 ± 0.52, attracting - 3.83 ± 0.41 and hip distracting - 3.17 ± 0.41 points, the experimental group hip flexion strength was 4.17 ± 0.37, construction thigh strength - 3.83 ± 0.3, thigh attraction force - 3.67 ± 0, 47 and hip abduction strength - 3.33 ± 0.47 points. 7 Conclusions: 1. Phantom pain not significantly reduced but muscle force significantly increased after physiotherapy procedures after transfemoral amputation. 2. Phantom pain significantly reduced and muscle forcet significantly increased afterphysiotherapy with mirror therapy procedures after transfemoral amputation. 3. Physiotherapy with mirror therapy has more reduced phantom pain than conventional physiotherapy but there was no significantly impact of different procedures on muscle force. 8 ĮVADAS Amputacija paveikia fizinius, psichologinius ir socialinius individo bei jo artimųjų gyvenimo aspektus (Žiliukas ir kt., 2009). Pasaulio statistikos duomenimis, kiekvienais metais iš vieno milijono žmonių 200–500 asmenų atliekama amputacija (Wasiak et al., 2006). Amputacijų paplitimas tarptautiniu mastu yra 17-30 atvejų 100000 asmenų (Kohler et al., 2009). Pagal statistinius duomenis, apatinės galūnės amputuojamos penkis kartus dažniau nei viršutinės (Žiliukas ir kt., 2009). Apatinių galūnių amputacijos yra susijusios su dideliu mirtingumu, didelėmis gydymo išlaidomis ir funkciniais apribojimais (Stineman et al., 2009). Literatūroje nurodama, kad praėjus 30 dienų po operacijos mirtingumas tarp šių pacientų vyrauja nuo 6 iki 17 proc. (Nelson et al., 2012). Fantominis skausmas yra vienas iš dažniausių nepageidaujamų reiškinių , kuris pasireiškia nuo 43 iki 85 proc. asmenų po amputacijų (Darnall & Hong, 2012). Fantominis galūnės skausmas - tai skausmas, kuris yra jaučiamas jau nebeesamoje, amputuotoje galūnėje (Ülger et al., 2009). Jis yra susijęs su negalia, psichologinėmis kančiomis ir didelėmis medicininėmis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad galūnių amputacijos turėtų padvigubėti per artimiausius keturis dešimtmečius, yra labai svarbu atrasti visiems prieinamą ir efektyvumų gydymo metodą fantominių skausmų gydymui (Ülger et al., 2009). Po amputacijos, likusioje galūnėje (bigėje) pakinta kraujotaka ir įnervacija. Po amputacijos yra suardomas anatominis raumenų vientisumas. Todėl prasideda bigės raumenų atrofija, formuojasi kontraktūra. Po amputacijos lieka ryškūs judamojo aparato pakitimai, sutrinka statinė, dinaminė, atraminė funkcijos (Gerbenienė ir kt., 2003). Po kojų amputacijų gydymas yra ilgas, taikomas kompleksinio gydymo ir reabilitacijos priemonės (Gerbenienė ir kt., 2003). Poamputaciniu laikotarpiu yra svarbi pragulų ir skausmo kontrolė, judesių amplitudės ir raumenų jėgos išlaikymas (Žiliukas ir kt., 2009). Taip pat po amputacijos yra svarbus raumenų jėgos lavinimas tam, kad vėliau būtų galima tinkamai pritaikyti protezą (DeLisa et al., 2005). Raumenų jėgos lavinimas, sumažina nuovargį ir pagerina bendrą sveikatos būklę, pacientams esantiems po apatinių galūnių amputacijų (Nolan, 2012). Fantominių skausmų gydymas yra sudėtingas. Yra daug skirtingu metodų gydyti fantominius skausmus, pavyzdžiui, chirurginės intervencijos, medicininės ir psichologinės terapijos, veidrodinė terapija ir kiti būdai (Ülger et al., 2009). Naujausi tyrimai rodo, kad vienas iš perspektyviausių gydymo metodų mažinant fantominį skausmą yra veidrodinė terapija (Darnall & Hong, 2012). 9 Tyrimo tikslas: įvertini kineziterapijos ir grįžtamojo ryšio poveikį fantominiams skausmams ir šlaunies raumenų jėgai po šlaunies amputacijos. Hipotezė: manome, kad taikant kineziterapiją ir grįžtamąjį ryšį po šlaunies amputacijos, fantominių skausmų intensyvumas sumažės ir šlaunies raumenų jėga padidės labiau, nei taikant kineziterapiją be grįžtamojo ryšio. Uždaviniai: 1. Palyginti fantominių skausmų intensyvumą ir šlaunies raumenų jėgą po šlaunies amputacijos kineziterapijos pradžioje ir po įprastinės be grįžtamojo ryšio kineziterapijos. 2. Palyginti fantominių skausmų intensyvumą ir šlaunies raumenų jėgą po šlaunies amputacijos kineziterapijos pradžioje ir po kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu. 3. Palyginti įprastinės kineziterapijos ir kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu poveikį fantominių skausmų intensyvumui ir šlaunies raumenų jėgai. . 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Amputacijų epidemiologija, etiologija Pasaulio statistikos duomenimis, kiekvienais metais iš vieno milijono žmonių 200 - 500 asmenų atliekama amputacija (Wasiak et al., 2006). Amputacijų paplitimas tarptautiniu mastu yra 17 - 30 atvejų 100000 asmenų (Kohler et al., 2009). Pagal statistinius duomenis, apatinės galūnės amputuojamos penkis kartus dažniau nei viršutinės. Pagrindinės amputacijos priežastys yra traumos, onkologinės ligos, kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, įgimtos deformacijos (Žiliukas ir kt., 2009). DeLisa ir kolegos (2005) amputacijų priežastys įvardija šias:  sunkūs sužalojimai, kurių metu negrįžtamai pažeidžiamas kraujo tiekimas galūnei;  dėl sužalojimo prasidėjusi sunki infekcija;  kaulo ar gretimų minkštųjų audinių piktybiniai augliai;  beviltiškai deformuotos rankos ar kojos pašalinimas;  gangrena, kurią sukelia sunkios arterijų ligos, pvz., diabetas ar aterosklerozė;  įgimtas galūnės nebuvimas. Labiausi paplitusi priežastis yra kraujagyslių, kurios sudaro 82 proc. visų amputacijų, 16,4 proc. - traumos, 0,9 proc.- vėžys, ir 0,8 proc. įgimtos anomalijos (Hsu & Cohen, 2013). Periferinių kraujagyslių ligos sukelia nuo 85 iki 90 proc. apatinių galūnių amputacijų išsivysčiusiose pasaulio šalyse (Harker, 2006). Amputacijų, kurių priežastys yra nudegimas, siekia 2 proc. Iš šių nudegimų 20 proc. – 50 proc. sudaro nudegimai elektra (Soto et al., 2012). Žmonės, kuriems yra atliekama amputaciją dėl traumos, naviko ar tam tikrų įgimtų priežasčių paprastai yra jaunesni nei 30 metų amžiaus (Gailey et al., 2008). Amputacijų dėl traumų pagrindinės priežastys įvairūs mechaniniai įrenginiai: 40,1 proc., elektriniai įrenginiai ir prietaisai- 27,8 proc., šaunamieji ginklai 8,5 proc. ir motorinių transporto priemonių avarijos 8 proc. Amputacijų padidėjimo lygis yra ypač aukštas tarp juodaodžiu. Vyrams amputacijų rizika dėl traumų yra žymiai didesnė nei moterims (Dillingham et al., 2002). Eismo įvykių traumos pastebėtos kaip labiausiai paplitusi priežastis iš visų traumų. Apie 50 proc. amputacijų dėl susižalojimo motociklu (Ogeng’o et al., 2009). Gana dažna priežastis tarp žmonių sergančių cukrinių diabetu, dėl ko yra reikalinga galūnes amputaciją tam tikrame lygyje, yra pėdos opa. Rizikos faktoriai dėl ko išsivysto pėdos opa: diabetas, kuris yra daugiau negu 10 metų, vyriška lytis, netinkama gliukozės kontrolė, širdies ir kraujagyslių, akių tinklainės, inkstų veiklos sutrikimai. Priežastys dėl ko amputuojama galūnė pacientams sergantiems cukralige, tai: periferinė neuropatija, pakitusi biomechanika, eritema, 11 nuospaudos, kraujavimas po nuspaudimų, kaulinė deformacija, ribotas sąnarių mobilumas, periferinių arterijų liga, pėdos opą (Andrews, 2011). Mirtingumas, praėjus 30 dienų po amputacijos operacijos vyrauja nuo 6 iki 17 proc. (Nelson et al., 2012). Nelson ir kolegų (2012) tyrime, kuriame buvo renkami duomenys apie mirtingumą 30-ies dienų laikotarpyje po amputacijos, jie nustatė, kad mirtingumas ir liguistumas dažniau pasireiškia pacientams esantiems po anksčiau kelio sąnario amputacijų nei tiems kurie yra po žemiau kelio sąnario amputacijos. Autoriai taip pat išskyrė šiuos rizikos faktoriai susijusius su ankstyva mirtimi, po šlaunies amputacijos, tai: širdies nepakankamumas, dipnėja ir viršsvoris (KMI 18metų;  šlaunies amputacija;  atvykę pirmam reabilitacijos po amputacijos etapui. Atmetimo kriterijais buvo:  amžius 18 metų; šlaunies amputacija; atvykę I reabilitacijos etapui. Tiriamoji grupė (n=6) Kineziterapija ir grįžtamsis ryšys 5k/sav. Tyrimo pradžioje: VAS skalė; Lovett testas L Tyrimo pabaigoje (po trijų savaičių): VAS skalė; Lovett testas L Kontrolinė grupė (n=6) Kineziterapija 5k/sav. 29 I (kontrolinei) grupei buvo taikyta įprastinė kineziterapija, kurios trukmė buvo 45 minutės. Užsiėmimas buvo atliekamas penkis kartus per savaitę, iš viso tris savaites. Viso buvo 15 procedūrų. II (tiriamajai) grupei buvo taikoma įprastinė kineziterapija 30 minučių ir veidrodinis grįžtamasis ryšys 15 minučių. Užsiėmimas buvo atliekamas penkis kartus savaitę, iš viso tris savaites. Viso buvo 15 procedūrų. Įprastinės kineziterapijos programą sudarė raumenų stiprinimo pratimai (izometriniai, koncentriniai ir ekcentriniai su svareliais ir Thera-Band gumomis), judesių amplitudės, mobilumo didinimo pratimai, kontraktūrų profilaktika, pusiausvyrą ir koordinaciją lavinantys pratimai. Grįžtamojo ryšio terapiją sudarė 10 pratimų, kiekvienas pratimas buvo kartojamas 10 kartų (1 lentelė) (Brodie et al., 2003; MacLachlan, 2004; Culver, 2009). Pratimai buvo atliekami su sveika koja priešais veidrodį, įsivaizduojant, kad judesys yra atliekamas su abejomis kojomis. 1 lentelė. 10 pratimų kompleksas 1. Lėtai tiesti- lenkti koją per kelio sąnarį 2. Lėtai tiesti-lenkti koją per kelio sąnarį, lyg vaikščiotumėte. 3. Koja sulenkta per kelio sąnarį. Lenkti ir tiesti pėda. 4. Koja sulenkta per kelio sąnarį. Pastatyti pėda ant išorinio pėdos krašto, po to ant vidinio pėdos krašto. 5. Pakelti pėdą ir sukti ratuku į kairę po to į dešinę. 6. Pėda atlikti vaikščiojimą. 7. Pastatyti pėdą ant pirštų po to ant kulno. 8. Sugniaužti – atgniaužti pirštus. 9. Išskiesti ir atpalaiduoti pirštus. 10. Pėda ant žemės. Kelti nykštį į viršų, kiti pirštai ant žemės, po to atvirkščiai 30 3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Kontrolinės grupės rezultatai Prieš kineziterapijos procedūras, kontrolinės grupės tiriamieji fantominį skausmą įvertino 6,17±0,75, o po kineziterapijos – 5,86±0,75 balais. Nebuvo nustatyta reikšmingo pokyčio po įprastinės kineziterapijos (13 pav.). 13 pav. Kontrolinės grupės fantominių skausmų intensyvumas tyrimo pradžioje ir pabaigoje Kontrolinėje grupėje, po amputacijos, šlaunį tiesiančių raumenų jėga buvo 3,00±0,00, lenkiančių – 3,33±0,52, pritraukiančių – 2,83±0,51 ir atitraukiančių – 2,50±0,55 balų. Pritaikius kineziterapijos procedūras kontrolinėje grupėje pacientų šlaunies raumenų jėga statistiškai reikšmingai padidėjo (p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!