Kinematika – mechanikos šaka

Kinematika – Mechanikos šaka.
jų tarpusavio sąveiką.
Mechanika skirstoma į Kinematiką ir Dinamiką.
Kinematika nagrinėja judėjimą be jį sukėlusių priežasčių.
priežasčių ir, atvirkščiai, pagal judėjimo pobūdį nustato tas priežastis.
priežasčių.
Judėjimas – kūnų ar jų dalių tarpusavio padėties kitimas erdvėje ir laike.
Judėjimo tipai: – 1. Pagal judėjimo kitimą laike.
1.1 Tolygus,
1.2 Tolygiai kintantis,
1.3 Netolygiai kintantis.
2. Pagal krypties kitimą erdvėje.
2.1 Slenkamasis,
2.2 Sukamasis,
2.3 Kreivaeigis.
Atskaitos sistema
Judėjimas visada turi kryptį (juda kažkurio kito kūno atžvilgiu).
Kūnas, kurio atžvilgiu nagrinėjamas kito kūno judėjimo, vadinamas
atskaitos kūnu.
Koordinačių sistema, susieta su atskaitos kūnu, vadinama
atskaitos sistema.
Paprasčiausias objektas, kurio judėjimą nagrinėja klasikinė mechanika yra
materialusis taškas.
Materialiuoju tašku vadinamas m masės makroskopinis kūnas, į kurio
matmenis ir formą konkrečiomis sąlygomis galima nekreipti dėmesio.
Padėties vektorius konkrečiu laiko momentu:
Vektoriaus projekcijos:
Vektoriaus modulis:
Padėtis
Padėties charakteristika erdvėje nusakoma padėties vektoriumi
Dydžiai, kurie nusakomi moduliu ir kryptimi erdvėje, vadinami vektoriais.
Dydžiai, kuriuos apibūdina tik jų skaitinė vertė, vadinami skaliarais.
Materialiojo taško padėtį erdvėje galima nusakyti padėties vektoriumi
stačiakampėje Dekarto koordinačių sistemoje.
;)()()()( ktzjtyitxtr

++=
;222 zyxr ++=
αcosrx = βcosry = γcosrz =
Trajektorija ir Poslinkis
Materialiojo taško padėties kitimas erdvėje (judėjimas) nusakomas
šiomis charakteristikomis:
1. Trajektorija – tai linija, kurią brėžia vektoriaus galas.
Pagal trajektorijos formą judėjimas yra tiesiaeigis arba kreivaeigis.
Kelias S lygus trajektorijos ilgiui.
2. Poslinkis – tai kryptinė atkarpa
jungianti pradinę padėtį su
momentine padėtimi:
Jo modulis:
Padėties kitimo sparta – Greitis – Tolygus judėjimas
Tolygaus judėjimo atveju materialiojo taško padėties kitimo sparta,
arba greitis išreiškiamas poslinkio vektoriaus ir laiko pokyčio santykiu.
const
t
xv =
∆
∆
=


t
v
t
x
t∆
x∆
Greičio kitimo sparta–Pagreitis–Tolygiai kintamas judėjimas
Tolygiai kintamo judėjimo atveju materialiojo taško greitis, bėgant laikui
kinta tolygiai, o greičio kitimo sparta, arba pagreitis išreiškiamas
greičio pokyčio per atitinkamą laiko intervalą ir to laiko intervalo santykiu.
t
a
const
t
va =
∆
∆
=


t
v
v∆
t∆
Netolygiai kintamas judėjimas - Greitis
Netolygiai kintamo judėjimo atveju materialiojo taško greitis, bėgant laikui
kinta netolygiai, todėl jis išreiškiamas per poslinkio išvestinę laiko atžvilgiu.
Todėl, greitis apibūdinamas kaip objekto padėties erdvėje kitimo sparta.
Pvz.:
išskaidymas į projekcijas:
modulis:
t
v
t∆ t∆
v∆
v∆
Netolygiai kintamas judėjimas - Pagreitis
Netolygiai kintamo judėjimo atveju materialiojo taško pagreitis, bėgant
laikui gali kisti tolygiai arba netolygiai, todėl jis išreiškiamas per greičio
išvestinę laiko atžvilgiu:
Todėl, pagreitis apibūdinamas kaip
objekto judėjimo greičio kitimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!