Pasiruošimas medžiagų mechanikos atsiskaitymui

1.1.Pagrindines savokos: Inzinerinis skaiciavimas susideda is 3 pagrindiniu etapu: 1). Objekto idealizacija – gaunama skaiciuojamoji schema 2). Skaiciuojamosios schemos analize 3). Praktiniu isvadu formulavimas Medziagu mechanika nagrineja tik tai teor. pagrindus konstrukcijoms skaiciuoti. Konstrukcijos mechanikos disciplina apima 3 dalykus: a). Stiprumas – tai konstrukcijos elemento medziaga neyra esant isorinems poveikiams. b). Standumas – kai konstrukcijos elementai priesinasi isorinems poveikiams, islaikant pradini pavidala. c). Stabilumas – kai konstrukc.elementai islaiko pradine pusiausvyros pavidala ir gali (pasalinus isorinius poveikius) grizti I pradine padeti. 1.3 Konstrukciju medziagos ir pavidalo sutartiniai supaprastinimai. Skaiciuojamoji schema – tai sutartinis realios konstrukcijos supaprastinimas, leidziantis unifikuoti skaiciavimo metodus. Ivairios medziagos idealizojamos taip: a). Vientisa medziaga – neturi tustumos ruozu. b). Vienalyte medziaga – kuno savybes vienodos kiekviename taske (homogenine) c). Izotropine medziaga – kai kunu savybes vienodos visomis kryptimis. d). Tampri medziaga – kai pasalinus isorini poveiki kunas igyja pradini pavidala. e). Ortotropine, plastine ir kitos medziagos. Pagal konstrukcijos elemento pavidalo skiriami tokie geometriniai objektai: 1D, 2D, 3D, vienmaciu ir dvinmaciu objektu sistemos. 1.4 Isorines ir vidines jegos: Apkrovos buna tokios: 1). Sutelktoji arba koncentruotoji ØD 2). Isskirstitoji linijine 1D 3). Isskirstitoji pavirsine 2D 4). Iskirstita turine 3D Pagal pridejimo pobudi skirstomos I statines ir dinamines: Statine apkrova pridedama labai retai, todel laikome, kad pridejimo greitis neitakoja. Isorines apkrovos isreiskiamos jegomis arba momentais.Isoriniu apkrovu sutektosios jegos Fx,Fy,Fz bus teigiamos, kai ju kryptis sutampa su x,y,z asimis. Isoriniu apkrovu momentai bus teigiami, kai jie pasisuka aplink atitinkama asi pries laikrod. rodykle, ziurint is teigiamos nagrinejamos asies puses.Konstrukcija taip pat galima apkrauti ir poslinkiais.Veikdamas isorinems jegoms kuno viduje atsiranda vidines jegos. Norint ju aprasyti taikomas pjuvio metodas.Taikydami si metoda tariamaji plokstuma pjauname kuna, o atmestosios dalies poveikyje kompensuojama pridejus vidines jegos. 1.5. Diferencialiniai rysiai tarp irazu ir apkrovu: Panagrinekime paprasciausia pavyzdi – koncentruota jega F ir isskirsyta kruvi q tempiama strypa. dN+q∙dz=0; dN(z)=-q∙dz Fiziskai lygtis rodo, kad asinis jegos pokytis isilginis asies kryptimi priklauso nuo isskirstyto kruvio q. Neigiamas lygties zenklas rodo asines jegos mazejima isilgines asies koordinates didejimo kryptimi.analogiskai diferencialiniai rysiai aprasomi tarp irazu ir aprovimu sukimo reiskiniuose.Taciau jie ten yra siek tiek sudetingiau. 1.6. Itempimai ir irazu skerspjuviu. Irazu dydziai atstoja visas skerspjuvio vidines jegas, neapibrezdami ruozu ar atskiru tasku, aprasydami vidaus jegu pasiskystymo skerspjuvi ivedami ju intensyvumo mata, itempima.Nykstamai maza ploto ∆A, itempimas -p- paprastai skaidomas I normalini ir du tangentinius. Laisvai pasirinkto tasko itempimai trimis kryptimis normalini ir tangentini apibudino sio tasko itempimo buvis [Pa] Apibrezimas: Skerspjuvis tai statmenas isilginis strypo asiai pjuvis. Egzistuoja rysys tarp itempimu ir irazu, nes abu parametrai apraso skerspjuvi veikiancias vidines jegas. kai veikia skersines jegas: Lenkimo momentai: Sukimo momentai: Normaliniai itempimas priklauso σ=σ(N1,Mx,My) Tangentiniai: τ=τ(Qx,Qy, τ) 1.7. Geometrinis skerspjuvio pasikeitimas: Kunas veikdamas isorinemis jegomis keicia savo geometrine pavidala.Tai yra deformavimas.O jo rodykliai yra poslinkiai ir deformacijos.Skiriami linijiniai ir kampiniai poslinkiai. Linijiniai – tai atstumas nuo tam tikro tasko pradines iki galutines padeties. Kampiniai- tai kampas tarp tam tikros linijos pradines ir galutines padeties. Linijiniai poslinkiai apraso turio pasikeitima, kampiniai – formos pasikeitma.Poslinkiai yra vektoriniai dydziai. Matavimo vienetai linijiniai – metrais, kampiniai – radianai, laipsniai. Deformacija – yra kuno daleliu tarpusavio padeties pokycio intensyvumo matas..deformacijos buna linijines –ε- ir kampines γ. Paprastai konstrukciju deformacijos yra labai mazos linijines deformacijos bus teigiamos kai ruozas ilgeja, kampinis bus teigiamas kai kampas mazeja.Deformacijos atsiranda trimis erdves kryptimis.Poslinkiai priklauso nuo koord. sistemos, o deformacijos nepriklauso.Egzistuoja diferencinis rysys tarp poslinkiu ir deformaciju. 1.8. Medziagu fizikinai desniai: Medziaga tinkama konstrukcijai gaminti kai ju poslinkiai yra griztami ir keiciami proporcingai pridetai apkrovai.Jegos poslinkiai veikia proporcingai.Todel rysi tarp poslinkio ir veikianciu jegu galime formaliai apibudinti proporcingumo koeficentu. U=δ∙F δ – priklauso nuo medziagu rusies. Tai pat egzistuoja priklausomybe tarp deformaciju ir itempimu :σ=ε∙E E- tamprumo modulis τ=G∙γ , G- slyties modulis. 1.10. Deformavimo proceso supaprastinimas: a). Mazu poslinkiu ir deformaciju prielaida – poslinkiai yra mazi, lyginant su kuno matmenemis, o deformacijos mazos lyginant su vienetiniu dydziu (dl=1), ∆l0 Iscentriniai gali buti >0,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!