Kiek socialinės nuostatos padeda elgesio prognozėms

Socialinė psichologija – jauna mokslo šaka, įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. Socialinė psichologija, jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių), daugiau dėmesio kreipia į individus, tirdama juos tokiais metodais, kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. Palyginti su asmenybės psichologija, socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai, kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. Socialinė psichologija - mokslas, tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką, ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. Tiksliau pasakius, tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus, įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas.
Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898), o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje (Smith, 2005). Tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo, kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę, šis mokslas tapo toks aktualus, kokį jį matome šiandien.
Asmenybės socialinių nuostatų formavimas atsako į klausimą : „ Kaip asmenybės išmokta socialinė patirtis pasireiškia žmogaus veiksmuose, elgesyje?“ Ar padeda socialinės nuostatos prognozuoti elgesį? O gal tai neįmanoma? Atsakymams rasti, reikia įsigilinti į žymiausių psichologų, tyrinėtojų rezultatus, kuriuos savo knygoje „Socialinė psichologija“ labai išsamiai aprašė D. Myers.
• Besiremianti ankstesne patirtimi
• Rodanti nukreipiamą ir dinamišką įtaką elgesiui
Taigi buvo nustatyta nuostatų priklausomybė nuo ankstesnės patirties ir jos svarbus reguliatyvinis vaidmuo elgesiui.
Paprasčiau nuostatas galima suprasti skaidant jas į atskirus komponentus. Paprastai yra skiriami nuostatų pažintiniai (kognityviniai), jausminiai (afektyvūs) ir elgesio komponentai. Pažintinis komponentas susideda iš visų minčių, apie tam tikrą objektą – tai faktai, žinios, įsitikinimai. Jausminis (afektyvus) – arba dar kitaip vertės - komponentas – tai jausmai ir emocijos, susijusios su objektu. Paprastai jausmai suteikia tam objektui tam tikrą vertę – t.y., mes mėgstame tą objektą, ar jo nepageidaujame. Elgesio komponentas – tai pasiruošimas reaguoti į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!