Nors su kerpėmis žmogus susiduria daugelyje vietų, taciau jas žino tik nedaugelis, nes kerpės praktiškai mažai naudojamos.
Pagal gniužulo formą skiriamos trys pagrindinės gyvybinės kerpių formos: krūmiškosios, lapiškosios ir žiauberiškosios(5pav.).
Krūmiškosios kerpės yra gana ilgos, matuojamos centimetrais ir net metrais.Lapiškosios kerpės gali būti stambialakštės arba smulkialakštės.Žiauberiškosios kerpės tvirtai prigludusios prie substrato.
Kerpės dažnai auga labai ekstremaliomis sąlygomis, tose vietose, kur niekas neauga.Jų gniužulai gali augti beveik ant visų paviršių : uolų, granito riedulių, bevandenėse dykumuose, ant vėžlio nugaros ar gyvūno kaukolės,Antarkties vandenyse, ore.Augdamos ant plikų uolų ar smėlio, sukuria ploną organikos sluoksnelį,kuriame jau gali įsikurti samanos bei aukštesnieji augalai.Antra vertus,kerpės turi inhibitorinių medžiagu, kurios dažnai stabdo kitų augalų augimą, tuo garantuodamos sau laisvę ekologinėje nišoje .Kerpės pačios yra tam tikra ekologinė niša visai grupei gyvūnų – sraigėms, smulkiems vabzdžiams bei voragyviams, kuriems jos yra saugi priedanga, iš dalies maistas.
Kerpės auga labai lėtai : daugelis žiauberišųjų kerpių gniužulų – retai daugiau kaip 1mm per metus.Todėl manoma, kad didelį žiauberiškųjų kerpių gniužulai yra labai seni ir kai kurioms Arkties rūšims gali būti daugiau kaip 4000 metų.Kerpių ilgaamžiškumas leidžia lichenometriniu metodu nustatyti uolienų paviršiaus, didelių akmeninių statinių amžių.
Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus, todėl gali būti ilgalaikių matavimų objektai. Ypač stipriai kerpės, išskyrūs atsparias užterštumui,reaguoja i oro užterštumą SO2 . Reakcijos intensyvumas priklauso nuo substrato, ant kurio auga kerpės, pH, tai yra ta pati rūšis, kuri auga ant kalkingo substrato, kur kas atsparesnė negu auganti ant rūgštaus subtrato.
Pagal kerpių paplitimą sudaromos zonos.Didmiesčiuose kerpių zonavimas jau seniai žinomas,pagrįstas įvarių kerpių grupių ir rūšių atsparumo kenksmingoms medžiagoms laipsniu (toksitolerantiškumu).Dauguma lichenologų skiria keturias zonas,o kai kurie – penkias ir daugiau.Vokiečių lichenologai kerpių zonų riboms apibūdinti pasiūlė tokius požymius:1-kerpių gyvybinės formos; 2-padengimo laipsnis; 3-rūšių skaičius ; 4-atskirų rušių dažnumas. Be to, siūloma atsižvelgtį į kerpių bendrijų išsiplėtojimo laipsnį, kuris, einant iš normalios zonos į miesto centrą, mažėja.
B. Kerpių testo taikymas
Tikslas...
Šį darbą sudaro 1177 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!