Kerpių biologija

Kerpės – labai seni Žemės augalai. Suakmenėjusių jų liekanų rasta mezojaus sluoksniuose, kurių amžius – apie 200 mln. metų. Mokslininkai ilgai nieko nežinojo apie kerpes. Daugelis (net XIX a.) mokslininkų augalų sistemoje neišskyrė kerpių į atskirą skyrių. Manyta, kad jos yra kitokios išvados grybai, dumbliai ar samanos. 1867 – 1873 m. vokiečių botanikas S.Švenderis giliausiai nustatė, kad kerpėse yra du organizmai: grybas ir dumblis. Tai buvo vienas iš žymiausiu to meto mokslo atradimų. Kadangi kerpėse rasta ir melsvabakterijų, vadinasi, jose kartais įsikuria net trys ,,gyventojai“: grybas, dumblis ir bakterija. Tačiau dažniausiai grybas ir dumblis, rečiau grybas ir bakterija. Didysis Teodoras (371-286 m. per. Kr.), laikomas ,,botanikos tėvu“, aprašė dvi kerpes. XIX a. buvo aprašyta daugiau kerpių rūšių, taip atsirado mokslas – lichenologija (lot. lichen – kerpė). Dabar aprašyta per 26 tūkst. kerpių rūšių, nors mokslininkai mano jų esant apie 40 tūkst. Lietuvoje rasta apie 260 rūšių. Beveik visų rūšių kerpės – miškų augalai.
Grybas, dumblis ar bakterija kerpėje sudaro simbiozę. Dumbliai ir bakterijos pačios pasigamina maisto iš oro ir tomis medžiagomis grybą maitina. Taip gyvenant išaugo naujas organizmas – kerpė. Gniužulo komponentai – bakterija ir dumblis skiriasi nuo laisvai augančių gamtoje. Kerpės išskiria specifines, tik joms būdingas, medžiagas, kurių nėra kituose organizmuose, auga labai lėtai. Kai kurių dumblių rūšių randama tik kerpėse. Kadangi grybai kerpėje sudaro gniužulą, kerpės klasifikuojamos atsižvelgiant į grybų sistematiką. Į kerpių sudėtį įeina dumbliagrybiai, aukšliagrybiai ir papėdgrybiai. Lietuvoje paplitusios tik aukšliakerpės.
Pagal gniužulo formas kerpės skirstomos į keturias grupes: žiauberiškąsias, krūmiškąsias, lapiškąsias ir drebulines (gleivėtąsias). Žiauberiškosios kerpės – tai žvynelių, grūdelių, plokštelių ar kitokio pavidalo maži gniužulėliai, prisitvirtinę prie medžio žievės, akmenų ar žemės. Jie sudaro apie 80% visų kerpių rūšių. Apatiniu sluoksnių jos prisitvirtina prie substrato. Nesuplėšęs gniužulo, jų neišrausi. Šiame sluoksnyje ,,nuomininkų“ nėra. Šitos kerpės mėgsta tamsius miškus, jos būna įvairiaspalvės. Jei kerpės auga ant akmenų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!