Sėkliniai induočiai - plikasėkliai augalai

Žmonės gyvena augalų apsuptyje ir nekiekvienas susimąsto, kad augalijos pasaulis yra labai įvairus. Vien pažvelgus į Lietuvoje nusidriekusius miškus galima pastebėti didelį augalų įvairumą ir gausumą rūšių, formų ir dydžių atžvilgiu. Ypač paslaptingi yra eglynai ir pušynai, t.y. plikasėkliai augalai, kurie sudaro tamsią miškų unksmę, todėl jų paslaptingumas verčia susidomėti plikasėklių augalų kilme, sandara, vystimusi.
Mano referato tikslas- supažindinti su sėkliniais induočiais- plikasėkliais.
• Aptarti plikasėklių augalų panaudojimą.
Naudojausi moksline literatūra, straipsniais.
1. Sėkliniai augalai- plikasėkliai
Plikasėkliai ( lot. Pinophyta, ang. Conifers), dar vadinami pušūnais, yra sėkliniai augalai. Sėkla- evoliucijos šedevras, unikali struktūra, kurioje susidaro visas būsimojo augalo užuomazgines dalis turintis gemalas. Sėklose gemalą tvirta luobelė saugo nuo mechaninių pažeidimų ir nepalankių aplinkos sąlygų. Čia yra atsarginių maisto medžiagų, padedančių gemalui bei iš jo atsirandančiam jaunam augalui gyventi. Sėklos susidaro ant motininio augalo esančiuose sėklapradžiuose (tai pakitusios makrosporangės), kurie niekuo neapgaubti, todėl tokias sėklas turintys augalai ir pavadinti plikasėkliais. (P., V. Sasnauskai,1997)
Visi plikasėkliai yra sumedėję augalai- medžiai, krūmai, lianos, turintys stiebą, lapus ir šaknis. Dauguma jų yra visžaliai aukštesnieji augalai. (A. Svirskis, K. K. Vilkonis,2003) Daugumos pušūnų lapai yra ilgaamžiai: nenukrenta kelerius metus, rečiau vienmečiai. Lapai būna spygliški, žvyniški, kartais plunksniški, lancetiški ir kitokios formos. (M. Raffaelli, J.M.Thomas-Domenech, 2000)
1.1 Plikasėklių kilmė
Plikasėkliai suklestėjo mezozojaus eroje, kai dėl geologinių pokyčių pasikeitęs klimatas leido jiems įsivyrauti. ( S.S. Mader , 1999)
Pirmosios sėklos atsirado vėlyvajame devone, maždaug prieš 360 mln. metų. Pirmieji augalai su sėklomis buvo sėkliniai paparčiai (Lyginopteridopsida). Tai mediniai augalai su kolonos formos stiebais, kurių viršūnėje augo paparčiams būdingos sandaros stambūs lapai. Tokie buvo pirmieji plikasėkliai. Nuo pirmųjų paparčių lapų jie skyrėsi tuo, kad vietoj sporų išaugdavo primityvios sandaros sėklos. Jų gemalai subręsdavo tik sėkloms nukritus ant žemės. Spėjama, kad sėkliniai paparčiai ar į juos panašūs augalai yra visų sėklinių augalų pirmtakai. Maždaug po 50 mln. metų sėkliniai augalai paplito visame pasaulyje. Ypač jie suklestėjo ir nukonkuravo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!