Kenksmingos medžiagos ir jų poveikis žmogaus organizmui

Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apsieiti be įvairiausių cheminių medžiagų. Plastikai, sintetiniai dažai, klijai, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai ir kiti., pažeidus jų vartojimo, saugojimo, gabenimo ir kitų tvarką, gali tapti aplinkos užteršimo, žmonių bei gyvulių apsinuodijimo šaltiniu. Nuo avarijų, gaisrų ir kitų nelaimių, deja, niekas nėra apsaugotas.
Net nenuodingos cheminės medžiagos tam tikromis aplinkybėmis gali virsti nuodingomis. Kalbant apie pramonėje ir žemės ūkyje vartojamas chemines medžiagas, negalima pamiršti, kad, joms degant, ypač joms termiškai skylant, į atmosferą patenka nemažas kiekis įvairių nuodingųjų medžiagų: anglies monoksido (smalkių), formaldehido, ciano vandenilio, chloro, chloro vandenilio, azoto ir sieros oksidų ir kitų.
JAV specialistų duomenimis, iki 80 % žuvusiųjų per gaisrus yra ne ugnies, bet degimo ir terminio medžiagų skilimo produktų aukos. Nustatyta, kad degant polistirolui išsiskiria formaldehidas, akrilo nitrilui – ciano vandenilis, degant vinilo chloridui arba polivinilo chloridui – chloro vandenilis. Vykstant termooksidaciniam poliakrilo nitrilo skilimui, susidaro iki 20, polipropileno – 30-35, polietileno - net 71 pavadinimo nuodingųjų medžiagų.
Todėl suprantama, kodėl civilinės saugos darbuotojai ypač didelį dėmesį skiria tiems objektams, kuriuose laikomos, vartojamos, perdirbamos arba gabenamos pavojingos cheminės medžiagos.
Šiame referate aš aprašiau kokios yra cheminės medžiagos, kaip nuo jų apsisaugoti ar jų išvengti.
2. Kenksmingų medžiagų klasifikavimas
Kenksmingos medžiagos, patekusios į organizmą pro kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą arba pro odą, gali sukelti įvairius organizmo pakitimus, kurie pasireiškia kaip ūminiai arba lėtiniai apsinuodijimai. Šių medžiagų gali būti ir žaliavose, ir gamybos produktuose, ir pusgaminiuose ar pramonės atliekose, taip pat atmosferoje, vandenyje, maisto produktuose. Medžiagos veikimo pobūdį lemia jos fiziologinis aktyvumas arba nuodingumas (toksiškumas). Medžiagų toksiškumui apibūdinti vartojamos sąvokos: vidutinė slenkstinė koncentracija ir didžiausia leidžiama koncentracija.
Vidutinė slenkstinė koncentracija (VSK) – tai mažiausia medžiagos koncentracija, kuri gali sukelti pastebimą fiziologinį poveikį (tai yra pastebimą poveikį organizmui). Šiuo atveju žmonės jaučia tik nedidelius sveikatos sutrikimo požymius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!