Jonizuojantys spinduliai ir jų keliamas pavojus organizmui

Radiacija ( jonizuojatysis spinduliavimas) buvo visuomet: ji buvo prieš daigelį amžių, yra dabar ir bus ateityje, norime mes to ar nenorime. 1886 m. prancūzų mokslininkas A.A.Bekeris pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjoo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Vieną tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei poloniu, kitą – radžiu ( spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 metais. Minėtiems atradimams dirva buvo parengta truputį anksčiau, kai buvo atrasti rentgeno spinduliai. Tai padarė vokiečių fizikas V.K.Rentgenas 1895m.
A.A.Bekeris pirmasis susidūrė su nauja ir nemalonia radioaktyviojo spinduliavimo savybe – jo poveikiu gyviesiems organizmams. Jis apsidegino odą radžiu nešiodamas jį ampulėje, kišenėje. Marija Kiuri tikriausiai mirė nuo kraujo vėžio, nes buvo ne kartą apšvitinta. Iš viso pasaulyje nuo radioaktyviojo spinduliavimo mirė ne mažiau kaip 336 mokslininkai.
Nepaisant to, radioaktyvusis spinduliavimas buvo tiriamas toliau. Tik reikia apgailestauti, kad talentingų mokslininkų pastangos atnešė pasauliui didelę bėdą – atominę bombą, kuri 1945 metais buvo pirmą kartą išbandyta ant Hirosimos ir Nagasakio miestų. Tik po devynerių metų atominė energija buvo panaudota taikiems tikslams: 1954 m. buvo paleista pirmoji atominė elektrinė Obninske, o dar po poros metų antroji – Anglijoje. Tyrimai tęsiasi ir dabar, jų metu taip pat esti aukų. Atomo paslaptis dar iki galo neišaiškinta.
Radioaktyvumas – tai kai kurių cheminuų elementų savybė spinduliuoti energiją. Cheminių elementų izotopų branduoliai sudaro vadinamųjų nuklidų grupę ( izotopai – tai atomai, kurių branduoliuose yra vienodas skaičius protonų, bet skirtingas skaičius neutronų). Kai kurie nuklidai pastovūs ( stabilūs), bet dauguma jų savaime skyla, ir jie visą laiką virsta kitokiais nuklidais. Šis reiškinys trunka tol, kol susidaro pastovus nuklidas švinas. Per kiekvieną tokio virsmo taktą išsilaisvina energija, kuri ir sudaro tą nematomą spinduliavimą ( 1 pav.).
Kai atomo branduolys išmeta teigaimą dalelę, susidedančią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!