Kenksmingos medžiagos

1. Įvadas Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apsieiti be įvairiausių cheminių medžiagų. Plastikai, sintetiniai dažai, klijai, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai ir kiti., pažeidus jų vartojimo, saugojimo, gabenimo ir kitų tvarką, gali tapti aplinkos užteršimo, žmonių bei gyvulių apsinuodijimo šaltiniu. Nuo avarijų, gaisrų ir kitų nelaimių, deja, niekas nėra apsaugotas. Net nenuodingos cheminės medžiagos tam tikromis aplinkybėmis gali virsti nuodingomis. Kalbant apie pramonėje ir žemės ūkyje vartojamas chemines medžiagas, negalima pamiršti, kad, joms degant, ypač joms termiškai skylant, į atmosferą patenka nemažas kiekis įvairių nuodingųjų medžiagų: anglies monoksido (smalkių), formaldehido, ciano vandenilio, chloro, chloro vandenilio, azoto ir sieros oksidų ir kitų. JAV specialistų duomenimis, iki 80 % žuvusiųjų per gaisrus yra ne ugnies, bet degimo ir terminio medžiagų skilimo produktų aukos. Nustatyta, kad degant polistirolui išsiskiria formaldehidas, akrilo nitrilui – ciano vandenilis, degant vinilo chloridui arba polivinilo chloridui – chloro vandenilis. Vykstant termooksidaciniam poliakrilo nitrilo skilimui, susidaro iki 20, polipropileno – 30-35, polietileno - net 71 pavadinimo nuodingųjų medžiagų. Todėl suprantama, kodėl civilinės saugos darbuotojai ypač didelį dėmesį skiria tiems objektams, kuriuose laikomos, vartojamos, perdirbamos arba gabenamos pavojingos cheminės medžiagos. Šiame referate mes aprašėme, kokios yra cheminės medžiagos, kaip nuo jų apsisaugoti ar jų išvengti. 2. Kenksmingų medžiagų klasifikavimas Kenksmingos medžiagos, patekusios į organizmą pro kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą arba pro odą, gali sukelti įvairius organizmo pakitimus, kurie pasireiškia kaip ūminiai arba lėtiniai apsinuodijimai. Šių medžiagų gali būti ir žaliavose, ir gamybos produktuose, ir pusgaminiuose ar pramonės atliekose, taip pat atmosferoje, vandenyje, maisto produktuose. Medžiagos veikimo pobūdį lemia jos fiziologinis aktyvumas arba nuodingumas (toksiškumas). Medžiagų toksiškumui apibūdinti vartojamos sąvokos: vidutinė slenkstinė koncentracija ir didžiausia leidžiama koncentracija. Vidutinė slenkstinė koncentracija (VSK) – tai mažiausia medžiagos koncentracija, kuri gali sukelti pastebimą fiziologinį poveikį (tai yra pastebimą poveikį organizmui). Šiuo atveju žmonės jaučia tik nedidelius sveikatos sutrikimo požymius (tai gali būti įvairūs išbėrimai, kosulys, dusulys ir panašiai). Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), priklausomai nuo vartojimo srities, gali būti įvairi: darbo vietos, vidutinė paros aplinkos ore, maksimali vienkartinė ore, produktuose, vandenyje. Įvairiuose žinynuose dažniausiai pateikiama didžiausia leidžiama koncentracija darbo zonoje – DLK darbo zonoje (tai maksimali medžiagos koncentracija darbo zonoje, kuriai esant žmogus gali dirbti visą darbo dieną (8 valandas), ir net ilgą laiką organizme patologinių pakitimų nebus). VSK ir DLK matavimo vienetai – mg/m3 (maisto produktuose – mg/kg). Dažnai vartojamos toksinių (apsinuodijimo) dozių sąvokos. Apsinuodijimo dozė – tai medžiagos kiekis, sukeliantis žalingą poveikį organizmui. Atsižvelgiant į poveikį, apsinuodijimo dozės skirstomos taip: ▪ Vidutinė mirtinoji (kai miršta 50 % nukentėjusiųjų); ▪ Vidutinė žalojamoji (kai 50 % nukentėjusiųjų netenka darbingumo – suserga); ▪ Vidutinė ribinė – vidutinė slenkstinė dozė (VSD) (kai 50 % nukentėjusiųjų pajunta nedidelius sutrikimo požymius). Priklausomai nuo kenksmingos medžiagos patekimo į organizmą būdo, apsinuodijimo dozės gali būti: • Įkvepiamoji (inhaliacinė), matuojama g. min/m3 arba mg. Min/l; • Įsiurbiamoji (rezorbcinė) pro odą, matuojama mg/cm2; • Įsiurbiamoji (rezorbcinė), esant oraliniams apsinuodijimams (pro virškinamąjį traktą), matuojama mg/kg organizmo svorio. Didžiausią pavojų kelia medžiagos, patenkančios į organizmą pro kvėpavimo takus (dujos, garai, dulkės). Todėl pastaruoju metu pramoninėje toksikologijoje vis dažniau vartojamas medžiagos pavojingumo rodiklis – galimo inhaliacinio apsinuodijimo koeficientas (GIAK). GIAK – tai didžiausios galimos 20oC temperatūroje medžiagos garų koncentracijos ir šios medžiagos garų vidutinės mirtinosios koncentracijos santykis (nustatomas vykdant tyrimus su baltosiomis pelytėmis, esant 2 valandų trukmei): GIAK = Šiuo metu žinoma gana daug nuodingųjų medžiagų skirstymo būdų. Lietuvoje visos kenksmingos medžiagos, atsižvelgiant į jų pavojingumą, yra skirstomos į keturias klases: 1) Ypač pavojingos; 2) Labai pavojingos; 3) Vidutiniškai pavojingos; 4) Mažai pavojingos. Kuriai klasei priskirti cheminę medžiagą, nesunku nustatyti žinant šios medžiagos DLK darbo zonoje, GIAK ar kitus rodiklius. Lentelėje 2.1 pateikiami medžiagos rodikliai. 2.1 Lentelė Rodikliai Pavojingumo klasė 1 2 3 4 DLK d. z. (mg/m3) 10 Vidutinė mirtinoji koncentracija ore (mg/m3) 50000 Vidutinė mirtinoji dozė (mg/kg) 5000 GIAK >300 300-30 29-3

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!