Kenčiančio ir nelaimingo žmogaus paveikslas XX a. literatūroje

Žmogaus kančia yra dvilypė: fizinė arba dvasinė, tačiau XX a. literatūroje daugiau yra vaizduojamas dvasinis skausmas. Dvasinė kančia – tarsi gaisras, liepsnojantis žmogaus viduje. Panašiai kaip gaisras nusiaubia žaliuojantį mišką, iš kurio telieka pajuodę nuodėguliai, taip dvasinės kančios liepsnos nusiaubia žmogaus sielą ir sunaikina gyvybines galias. Nelaimingas ir kančią jaučiantis žmogus užsidaro tarsi į skausmo vienutę. Į tokią vienutę gali užsidaryti net giliai tikintis krikščionis. Žmogaus kančių ir nelaimės kupiną gyvenimą puikiai atkuria XX a. žinomi poetai, tokie, kaip Vincas Mykolaitis – Putinas ir Antanas Škėma romanuose „Altorių šešėly“ ir „Balta drobulė“.
Pasekime, ką žmogus, literatūrinis personažas, išgyvena įvairiais laikotarpiais parašytuose kūriniuose. Štai tarpukario Lietuva. Vis gausesnis inteligentijos sluoksnis, talentingi rašytojai: greta Maironio, Krėvės, Vaižganto nauji vardai: Bernardas Brazdžionis, Jonas Aistis, Salomėja Nėris, Petras Cvirka, Kazys Binkis, Ieva Simonaitytė... Vaduojamasi iš valstietiškos tematikos, vis dažniau atskleidžiamas žmogaus vidinio pasaulio sudėtingumas. Bene žymiausias prieškario prozos kūrinys – Vinco Mykolaičio – Putino romanas „Altorių šešėly“. Tai pirmasis brandus psichologinis romanas lietuvių literatūroje. Nauja ir plati tema, susijusi su gana uždaro luomo – dvasininkų – gyvenimo vaizdavimu, o svarbiausia – herojaus dvasiniai išgyvenimai, vidinė kova dėl asmenybės laisvės, ypač svarbios menininkui. Pagrindinis romano herojus Liudas Vasaris, labai religingų tėvų vaikas, pagal patriarchalines tradicijas skiriamas tapti kunigu – ir tėvų pasididžiavimu, ir auka Dievui. Šešiolikmetis dar nesuvokia savęs kaip asmenybės, nors droviam, uždaram jaunuoliui seminarijos aplinka slegianti. Liūdesys – jo palydovas. Pirmoje dalyje „Bandymų dienos“ kaip tik ir vaizduojamas jo bandymas prisitaikyti. Greitai jis suvokia, kad savo jausmus reikia slėpti, norint pelnyti vyresnybės palankumą. Jam svetima ir seminarijos rutina, ir lenkiška atmosfera. Jis vis skaudžiau jaučia savo vienatvę, net tėvų namuose jis pasijaučia svetimas... O kai jame ima busti poetinis talentas, tas dvilypumas dar ima stiprėti – jis labai džiaugiasi pirmaisias išspausdintais eilėraščiais, ir jaučia, kad negali atvirai rašyti apie savo jausmus, nes ilgesio, laimės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!