Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo analizė

1. KAUNO IR MARIJAMPOLĖS APSKRIČIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ Kauno apskritį sudaro Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijos. Apskritis yra šalies centrinėje dalyje, jos centras – Kauno miestas. Kauno apskritis ribojasi su Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritimis. Marijampolės apskritis sudaryta iš Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono bei Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. Marijampolės apskritis šalies pietvakariuose ribojasi su Kaliningrado sritimi (Rusija) ir Lenkija, o Lietuvoje - su Kauno, Alytaus ir Tauragės apskritimis. Ekonominė situacija. Siekiant išanalizuoti Kauno ir Marijampolės apskričių ekonominę situaciją, nagrinėjami svarbiausi ekonominiai rodikliai - bendrasis vidaus produktas (BVP), BVP tenkantis vienam gyventojui, vidutinis darbo užmokestis apskrityse ir nedarbo lygis (žr. 1 lentelę). Nagrinėjami 2008-2011 m. duomenys, nes už 2012 m. duomenų dar nėra. Kauno ir Marijampolės apskritys skiriasi savo plotu, gyventojų skaičiumi, ekonominės veiklos struktūra ir bendru ekonominio išsivystymo lygiu. Tai lemia skirtingą įvairių rodiklių dydį apskrityse. Stiprų smūgį Lietuvai ir visoms jos apskritims sudavė ekonominė krizė. Dėl šios priežasties 2009 m. stipriai sumažėjo BVP, vidutinis darbo užmokestis, ženkliai padidėjo nedarbo lygis. Tačiau 2010 m. Kauno ir Marijampolės apskritys, kaip ir kiti Lietuvos regionai, atsigavo ir nuosaikiai augo (žr. 1 pav.). 1 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių BVP 2008-2011 m. (Duomenų šaltinis: statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280) Kauno apskrityje 2011 m. sukurtas BVP buvo beveik 6 kartus didesnis. Minėtais metais Kauno apskrities BVP sudarė 20800 mln. Lt., o Marijampolės apskrities - 3500 mln. Lt. Tačiau BVP abiejuose regionuose dar nebuvo pasiekęs prieš krizinio lygio. Pagal BVP lyginamąjį svorį bendrame šalies vidaus produkte Kauno apskrityje sukurtas BVP 2011 m. sudarė 19,6 proc., Marijampolės apskrityje – 3,3 proc. Analizuojant BVP, tenkantį 1 gyventojui, skirtumas tarp apskričių 2011 m. buvo gerokai mažesnis (žr. 2 pav.). 2 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių BVP 2008-2011 m. (Duomenų šaltinis: statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 Kauno apskrityje BVP, tenkantis 1 gyventojui, 2011 m. sudarė 34,4 tūkst. Lt., o Marijampolės apskrityje – 21,9 tūkst. Lt. ir buvo beveik 1,6 karto mažesnis nei Kauno apskrityje. BVP vienam gyventojui Kauno apskrityje 2011 m. sudarė 98 proc. šalies vidurkio, o Marijampolės apskrityje – 62,4 proc. šalies vidurkio. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Kauno apskrityje 2008 m. buvo 2062 Lt, tačiau 2011 m. – jau tik 1964 Lt. Marijampolės apskrityje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2008 m. buvo 1738 Lt, o 2011 m. – tik 1659 Lt. Kauno apskrityje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2011 m. buvo 305 Lt mažesnis nei Marijampolės apskrityje. Didelę įtaką apskričių ekonomikai daro verslo būklė. Kaip minėta 2009 m. visoje Lietuvoje bei pasaulyje vyravo ekonominė krizė. Tačiau tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse naujai steigiamų įmonių skaičius didėjo nuo pat 2008 m. Kauno apskrityje 2011 m. iš viso veikė 17660 ūkio subjektų (žr. 3 pav.). Tuo tarpu Marijampolės apskrityje veikė 3021 ūkio subjektai ir tai buvo beveik 6 kartus mažiau nei Kauno apskrityje. 3 pav. Kauno ir Marijampolės apskrityse veikiančių ūkio subjektų skaičius 2008-2011 m. (Duomenų šaltinis: statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys verslumo lygį yra veikiančių ūkio subjektų eksportas ir tiesioginės užsienio investicijos (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Kauno ir Marijampolės apskričių verslumo rodikliai Rodiklis Kauno apskritis Marijampolės apskritis 2008 2009 2010 2011 2008 2009 2010 2011 Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 3189,3 3481,61 4104,55 4605,83 138 316,37 325,28 362,49 Eksportas, mln. Lt 8387,7 5324,7 6475 8641,1 981,4 827,7 1116,9 1251,9 Tiesioginės užsienio investicijos Kauno ir Marijampolės apskrityse 2008-2011 m. laikotarpiu augo. Kauno apskrityje tiesioginės užsienio investicijos minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 3189,3 tūkst. Lt iki 4605,83 tūkst. Lt – pokytis 44,4%, Marijampolės apskrityje – nuo 138 tūkst. Lt iki 362,49 tūkst. Lt – pokytis 162,7%. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje yra beveik 13 kartų didesnės nei Marijampolės apskrityje. Ekonominė krizė sudavė stiprų smūgį eksportui. Daugelio įmonių apskrityse eksportas 2009 m. smuko, tačiau 2010 m. Kauno ir Marijampolės apskrityse pasireiškė teigiami pokyčiai, o 2011 m. eksportas abiejose apskrityse viršijo 2008 m. lygį. Eksportas Kauno apskrityje 2011 m. buvo beveik 7 kartus didesnis nei Marijampolės apskrityje. Socialinė situacija. Socialinę situaciją atspindi demografiniai, gyventojų užimtumo ir nedarbo lygio rodikliai. Analizuojant gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas pastebima, kad tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse gyventojų skaičius kasmet mažėja (žr. 4 pav.) 4 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių gyventojų skaičius 2008-2012 m. (Duomenų šaltinis: statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280) Kauno apskrityje 2012 m. gyveno 600 tūkst. gyventojų. Kauno apskritis pagal gyventojų skaičių yra beveik 4 kartus didesnė nei Marijampolės, kurioje 2012 m. gyveno 159 tūkst. gyventojų. Per analizuojamą 2008-2012 m. laikotarpį gyventojų skaičius abiejose apskrityse sumažėjo beveik vienodai: Kauno apskrityje gyventojų sumažėjo 10,88 proc., o Marijampolės apskrityje – 12 proc. Analizuojant gimstamumo tendencijas Kauno ir Marijampolės apskrityse matyti, kad nuo 2009 m. gimstamumas abiejose apskrityse mažėjo (žr. 5 pav.). Per analizuojamą 2008-2012 m. laikotarpį gimstamumas Kauno apskrityje sumažėjo 6,08 proc. (nuo 7090 iki 6659), o Marijampolės apskrityje – 3,3 proc. (nuo 1801 iki 1742). Kauno apskrityje gimstamumas yra beveik 4 kartus didesnis nei Marijampolės apskrityje. Tuo tarpu mirtingumas skirtingais periodais svyravo, tačiau per visą analizuojamą 2008-2012 m. laikotarpį sumažėjo abiejose apskrityse: Kauno apskrityje sumažėjo 6,2 proc. (nuo 8540 iki 8012), o Marijampolės apskrityje – 2,04 proc. (nuo 2348 iki 2300). Mirtingumas abiejose apskrityse yra didesnis už gimstamumą. Per 2012 m. Kauno apskrityje mirė 1353 žmonėmis daugiau nei gimė, o Marijampolės apskrityje mirusiųjų buvo 558 daugiau nei gimusiųjų. 5 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių gyventojų gimstamumas ir mirtingumas 2008-2012 m. (Duomenų šaltinis: statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280) Nedarbo lygis 2008-2010 m. sparčiai didėjo abiejose apskrityse (žr. 2 lentelę). Kauno apskrityje 2008 m. nedarbo lygis siekė 5,9 proc., o 2010 m. padidėjo iki 16,9 proc. Marijampolės apskrityje nedarbo lygis 2008 m. buvo 2,8 proc., o 2011 m. padidėjo iki 15 proc. Tačiau Kauno apskrityje nedarbo lygis nuo 2011 m. pradėjo mažėti, o Marijampolės apskrityse 2011 m. sumažėjo iki 13,5 proc., o 2012 m. vėl padidėjo ir siekė 14,5 proc. 2 lentelė Kiti Kauno ir Marijampolės apskričių socialinę aplinką atspindintys rodikliai Rodiklis Kauno apskritis Marijampolės apskritis 2008 2009 2010 2011 2012 2008 2009 2010 2011 2012 Nedarbo lygis, % 5,9 13,1 16,9 13,3 10,45 2,8 9,9 15 13,5 14,5 Užimtumo lygis, % 64,2 60,4 57,7 60,6 63,6 63,4 57,3 55,1 57 56,2 Socialinės paramos gavėjai 6138 11321 28789 36514 36812 2258 4402 10801 13647 14905 Užimtumo lygis abiejose apskrityse mažėjo 2008-2010 m., tačiau nuo 2011 m. pradėjo didėti. Nepaisant užimtumo lygio didėjimo, nei Kauno, nei Marijampolės apskrityse užimtumo lygis 2012 m. dar nebuvo pasiekęs prieš krizinio 2008 m. lygio. Kauno apskrityje 2008 m. užimtumo lygis siekė 64,2 proc., o 2012 m. – 63,6 proc. Marijampolės apskrityje užimtumo lygis 2008 m. buvo 63,4 proc., o 2012 m. – 56,2 proc. Kauno apskrityje gyventojų užimtumas 2012 m. buvo 7,4 proc. didesnis nei Marijampolės apskrityje. Socialinės paramos gavėjų skaičius augo abiejose apskrityse. Per 2008-2012 m. laikotarpį Kauno apskrityje socialinės paramos gavėjų skaičius išaugo beveik 6 kartus – nuo 6138 iki 36812 gyventojų. Tuo tarpu Marijampolės apskrityje socialinės paramos gavėjų skaičiaus augimas buvo dar didesnis – jis siekė 7-7 karto (nuo 2258 iki 14905 gyventojų). Kultūrinė situacija. Kultūra saugo istorinį paveldą, tradicijas, modernumą, taip pat teikia žmogui dvasinio pažinimo džiaugsmą, sportas skatina žmonių judėjimą ir sveiką gyvenseną. Kauno apskrityje gausu kultūros paveldo objektų. Kultūros vertybių registro duomenimis, apskrityje registruotos 2773 kultūros vertybės. Tarp patraukliausių pasaulio turistams objektų yra Pažaislio vienuolynas, Rumšiškių Liaudies buities muziejus, Šiluva – vienas svarbiausių maldininkų traukos centrų Lietuvoje, didžiausias šalyje vandens vidaus kelias – Nemunas ir Kauno marios, Neries žemupys suteikia galimybę plėtoti rekreacinę laivybą ir vandens turizmą (Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų, 2010, p. 11). Apskrities centre, Kauno mieste įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas, į kurį daug žmonių atvažiuoja net iš tolimiausių šalies kampelių susipažinti su retomis ir nykstančiomis gyvūnų rūšimis. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, turintis seniausią transporto priemonę – funikulierius. Žaliakalnyje ir Aleksote “į kalną kylantys nameliai” naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga. Marijampolės apskrityje yra 417 istorijos ir kultūros paminklų iš jų 206 dailės, 76 archeologijos, 112 istorijos, 18 architektūros, 5 urbanistikos. Apskrities teritorijos specifinis bruožas – daug buvusių dvarų (46 dvarų paveldo objektai). Vertingiausios dvarvietės: buvusi dvaro sodyba Šakių rajono savivaldybės Kidulių kaime, Gelgaudiškio dvaro sodyba; Paežerių dvaro sodyba; Zyplių dvaro sodyba. Apskrityje yra 5 registruotos urbanistinės vietovės – 3 valstybės saugomi urbanistiniai kultūros paveldo objektai: Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinis centras, Virbalio miestelio istorinis centras, Kalvarijos miesto istorinė dalis bei 2 urbanistiniai kultūros paveldo objektai: Griškabūdžio miestelis ir Višakio Rūdos kaimas (Marijampolės regiono plėtros planas 2014-2020 metams, 2012, p. 8). Kauno apskrityje 2011 m. buvo 111 kultūros centrų, o 2012 m. jų skaičius ženkliai sumažėjo iki 83. Marijampolės apskrityje kultūros centrų minėtu periodu atitinkamai buvo 73 ir 11 (žr. 6 pav.). Materialinė kultūros centrų bazė Marijampolės apskrityje yra visapusiškai pasenusi, didžioji dalis kultūros centrų nesinaudoja naujomis informacinėmis technologijomis - neturi kompiuterių, interneto ryšio. Pats moderniausias apskrityje menų ir kultūros centras, galintis įgyvendinti stambius kultūros projektus, buvo atidarytas Marijampolėje 2004 m. 6 pav. Kultūrinė situacija Kauno ir Marijampolės apskrityse 2011-2012 m. (Duomenų šaltinis: statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280) Kaip matyti iš pirmo paveikslo, Kauno apskrityje yra 24 muziejai. Tai 6 kartus viršija muziejų skaičių Marijampolės apskrityje, kurioje šiuo metu yra 4 muziejai. Per 2012 m. Kauno apskrities muziejai sulaukė 530 lankytojų, o Marijampolės apskrities muziejuose apsilankė tik 21 lankytojas. Vienam Kauno apskrities muziejui tenkantis lankytojų skaičius 2012 m. pabaigoje buvo 22 lankytojai, o vienam Marijampolės apskrities muziejui – 5 lankytojai. Kauno apskrityje šiuo metu veikia 198 kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, kurių knygų fondas 2177 tūkst. egzempliorių (atitinkamai 100-ui gyventojų tenka 366 egzempliorių). Marijampolės apskrityje šiuo metu veikia 106 kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, kurių knygų fondas 913 tūkst. egzempliorių (atitinkamai 100-ui gyventojų tenka 583 egzempliorių). Sporto renginiai sulaukia vis daugiau palaikymo visuomenėje. Visuomenė, kurioje sportas yra populiarus, yra sveikesnė visuomenė. Sportas taip pat atlieka socializacijos vaidmenį. Didžiausia problema Kauno apskrities sporto srityje yra pasenusi sporto infrastruktūra: dviračių ir bėgimo takai, salės, baseinai, parkų aikštelės (Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų, 2010, p. 34). Per 2011 m. Kauno apskrityje sporto renginiuose sudalyvavo 144,6 tūkst. žmonių, o 2012 m. dar daugiau – 158,7 tūkst. Tuo tarpu Marijampolės apskrityje sporto renginiuose 2011 m. sudalyvavo 87,9 tūkst. žmonių, o 2012 m. perpus mažiau – 44.1 tūkst. Marijampolės apskrityje taip pat pasenusi sporto infrastruktūra, nėra efektyvios sportinio rezervo ir didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemos (Marijampolės regiono plėtros planas 2014-2020 metams, 2012, p. 17). 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS FONDAS Lietuvos Respublikos žemės įstatyme apibrėžta, kad LR žemės fondas – visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės fondas skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę; 2) miškų ūkio paskirties žemę; 3) vandens ūkio paskirties žemę; 4) konservacinės paskirties žemę; 5) kitos paskirties žemę. Lietuvoje didžiąją dalį žemės fondo sudaro žemės ūkio paskirties žemė (žr. 7 pav.). 7 pav. LR žemės fondo pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d., p. 8) Kaip matyti iš 1 paveikslo, Lietuvoje didžiąją dalį visos žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė (60,5 proc.). Žemės ūkio paskirties žemei priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, taip pat žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis. Antroje vietoje yra miškų ūkio paskirties žemė (30,2 proc.). Miškų ūkio paskirties žemei priskiriami mišku apaugęs plotai, taip pat kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos, žemė, kurioje numatyta įveisti mišką ir pan. Kitos paskirties žemė 2012 m. Lietuvoje sudarė 5,9 proc. Kitos paskirties žemei priskiriama gyvenamosios, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų teritorijos, taip pat teritorijos krašto apsaugos tikslams bei atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui (sąvartynai). Vandens ūkio paskirties žemė sudaro 2,7 proc. visos žemės. Vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į ūkinei veiklai naudojamus vandens telkinius, rekreacinius, ekosistemas saugančius ir bendrojo naudojimo vandens telkinius. Konservacinės paskirties žemė tik 0,6 proc. Konservacinės paskirties žemei priskiriami rezervatai ir rezervacinės apyrubės, valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai. Laisvos valstybinės žemės fondas 2012 m. pradžioje sudarė tik 0,1 proc. Tai neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė. Net 60,97 proc. žemės Lietuvoje priklauso privačios nuosavybės teise (žr. 8 pav.). Valstybinė žemė sudaro 39,02 proc. viso žemės fondo, o savivaldybėms priklauso vos 0,01 proc. žemės fondo, todėl toliau savivaldybių žemė išsamiau analizuojama nebus. 8 pav. LR žemės fondo pasiskirstymas pagal nuosavybės formas, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d., p. 9) Privačiai nuosavybei priklauso 49 proc. žemės ūkio paskirties žemės, o valstybei – 11,5 proc. Žemės ūkio paskirties žemė sudaro didžiąją dalį žemės, priklausančios privačiai nuosavybei, nes miškų ūkio paskirties žemė, valdoma privačios nuosavybės teise sudaro tik 10.3 proc., o kitos paskirties žemė, valdoma privačios nuosavybės teise, sudaro 1,7 proc. Tuo tarpu valstybei priklauso 19,9 proc. miškų ūkio paskirties žemės ir 4,2 proc. kitos paskirties žemė. Kitos paskirties žemės, priklausančios privačios nuosavybės teise, Lietuvoje 2012 m. pradžioje nebuvo. Valstybei priklausančios vandens ūkio paskirties žemės dalis sudarė 2,6 proc., konservacinės paskirties žemė – 0,7 proc., o Lietuvos valstybinis žemės fondas sudarė vos 0,1 proc. Lietuvos Respublikos žemės ūkio fonde pagal žemės naudmenų plotą didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos (žr. 9 pav.). 9 pav. LR žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d., p. 8) Kaip matyti iš 3 paveikslo, Lietuvos žemės fonde mažiausią dalį pagal žemės naudmenų plotą sudaro kita žemė (5,6 proc.), vandenys (4 proc.), užstatyta teritorija (2,8 proc.) ir keliai (2 proc.). Didžiausią dalį (53 proc.) žemės fondo sudaro žemės ūkio naudmenos: ariamoji žemė - 72,9 proc., pievos ir natūralios ganyklos – 11,2 proc., kita žemė – 6 proc., miškai – 5,2 proc., vandenys – 1,5 proc., užstatyta teritorija – 1,3 proc., sodai – 1,1 proc., keliai – 0,8 proc. Miškai Lietuvos Respublikos žemės fonde sudaro 32,6 proc. (žr. 10 pav.). 10 pav. Miškingumas pagal apskritis, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d., p. 57) Kaip matyti iš 4 paveikslo, miškingiausios apskritys yra Alytaus (49,1 proc.), Vilniaus (42 proc.), Telšių (34, 6 proc.), Utenos ir Tauragės (po 33 proc.). Likusių apskričių miškingumas 2012 m. duomenimis, nesiekė 30 proc. Analizuojant Lietuvos žemės fondo pasiskirstymą pagal bendrą žemės plotą apskrityse matyti, kad didžiausias bendras žemės plotas yra Vilniaus ir Šiaulių apskrityse (žr. 11 pav.). 11 pav. LR žemės fondo pasiskirstymas pagal bendrą žemės plotą apskrityse, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d., p. 10-11) Mažiausią bendrą žemės plotą turi Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Klaipėdos apskritys. Lietuvos Respublikos žemės fondo sudėtis pagal apskritis pateikiama trečioje lentelėje. 3 lentelė Lietuvos Respublikos žemės fondo sudėtis pagal apskritis, ha Bendras plotas Žemės ūkio naudmenos Miškai Keliai Užstatyta teritorija Vandenys Kita žemė Lietuva 6530023,3 3465338,1 2126207 131767,57 181514,35 262355,94 362840,44 Alytaus apskr. 542483,72 199181,28 266244,28 12395,56 11184,21 24324,77 29153,62 Kauno apskr. 808933,1 452899,96 238639,24 17548,68 34168,13 26357,53 39319,56 Klaipėdos apskr. 520924,07 280456,43 137169,51 10070,57 13525,57 53267,57 26434,42 Marijampolės apskr. 446255,03 299038,48 96776,34 8271,95 11579,71 9605,46 20983,09 Panevėžio apskr. 788044,31 481752,91 218697,68 13529,64 19020,69 20091,88 34951,51 Šiaulių apskr. 854010,28 531928,07 225964,99 15380,35 21652,44 20605,51 38478,92 Tauragės apskr. 441140,29 244222,51 145462,8 8912,57 9301,32 11246,93 21994,16 Telšių apskr. 435040,62 226501,36 150447,01 8891,52 9951,01 13141,96 26107,76 Utenos apskr. 720125,7 336948,2 237822,19 14177,83 14745,27 53684,73 62747,48 Vilniaus apskr. 973066,2 412408,87 408982,91 22588,9 36386 30029,6 62669,92 3 lentelės tęsinys % Žemės ūkio naudmenos Miškai Keliai Užstatyta teritorija Vandenys Kita žemė Lietuva 53,07 32,56 2,02 2,78 4,02 5,56 Alytaus apskr. 36,72 49,08 2,28 2,06 4,48 5,37 Kauno apskr. 55,99 29,50 2,17 4,22 3,26 4,86 Klaipėdos apskr. 53,84 26,33 1,93 2,60 10,23 5,07 Marijampolės apskr. 67,01 21,69 1,85 2,59 2,15 4,70 Panevėžio apskr. 61,13 27,75 1,72 2,41 2,55 4,44 Šiaulių apskr. 62,29 26,46 1,80 2,54 2,41 4,51 Tauragės apskr. 55,36 32,97 2,02 2,11 2,55 4,99 Telšių apskr. 52,06 34,58 2,04 2,29 3,02 6,00 Utenos apskr. 46,79 33,03 1,97 2,05 7,45 8,71 Vilniaus apskr. 42,38 42,03 2,32 3,74 3,09 6,44 Kaip matyti iš 3 lentelės, žemės ūkio naudmenų plotas 2012 m. duomenimis buvo didžiausias Marijampolės (67,01 proc.), Šiaulių (62,29 proc.) ir Panevėžio (61,13 proc.) apskrityse. Mažiausias žemės ūkio naudmenų plotas yra Alytaus apskrityje - 36,72 proc. viso Alytaus apskrities žemės fondo. Kaip jau minėta, miškingiausios Lietuvos vietovės yra Alytaus (49,08 proc.) ir Vilniaus (42,03 proc.) apskritys. Tuo tarpu miškų mažiausiai turi Marijampolės (21,69 proc.), Klaipėdos (26,33 proc.), Šiaulių (26,46 proc.) ir Panevėžio (27,75 proc.) apskritys. Keliai visose Lietuvos apskrityse sudaro daugmaž vienodą dalį jų žemės fondo ir vidutiniškai siekia 2,01 proc. Pagal teritorijos užstatymą išsiskiria Kauno (4,22 proc.) ir Vilniaus (3,74 proc.) apskritys. Likusiose Lietuvos apskrityse užstatytos teritorijos dalis vidutiniškai sudaro 2,38 proc. bendro apskričių žemės fondo. Didžiausia dalis vandenų yra Klaipėdos (10,23 proc.) ir Utenos (7,45 proc.) apskrityse. Tuo tarpu Tauragės (2,11 proc.), Panevėžio (2,41 proc.), Šiaulių (2,54 proc.) ir Marijampolės (2,59 proc.) apskrityse vandenys sudaro mažiausią šių apskričių žemės fondo dalį. Kita žemė (gyvenamosios, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams bei atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui) didžiausią dalį sudaro Utenos (8,71 proc.), Vilniaus (6,44 proc.) ir Telšių (6 proc.) apskrityse. Likusiose apskrityse kitos žemės dalis vidutiniškai sudaro 4,94 proc. 3. KAUNO IR MARIJAMPOLĖS APSKRIČIŲ 2012 M. ŽEMĖS FONDO SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ Išanalizavus ir palyginus Kauno bei Marijampolės apskričių žemės fondo sudėtį 2012 metais matyti, kad Marijampolės apskrityje žemės ūkio paskirties žemės dalis yra didesnė nei Kauno apskrities (žr. 12 pav.). 12 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d.) Iš 12 paveikslo matyti, kad Marijampolės apskrityje žemės ūkio paskirties žemė sudaro 72 proc. viso šios apskrities žemės fondo, kai tuo tarpu Kaune šios žemės dalis 2012 m. buvo 61,44 proc. Tačiau Kauno apskritis pasižymi didesniu miškingumu – 28,1 proc. Marijampolės apskrities miškingumas yra 20,87 proc. Vandens ūkio paskirties tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse sudaro atitinkamai 1,83 ir 1,08 proc. Konservacinės paskirties žemė Kauno apskrityje sudaro 0,19 proc., o Marijampolės apskrityje – 0,34 proc. Kitos paskirties žemė Kauno apskrityje užima didesnį plotą nei Marijampolės apskrityje ir atitinkamai sudaro 8,39 ir 5,7 proc. Laisvos valstybinės žemės fondas yra labai mažas abiejose apskrityse: Kauno apskrityje – 0,06 proc., Marijampolės apskrityje – 0,01 proc. Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą pateikiamas žemiau esančiame tryliktame paveiksle. 13 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d.) Žemės ūkio naudmenų plotas Kauno apskrityje sudaro 56,03 proc. viso šios apskrities žemės fondo ir yra beveik 11 proc. mažesnis nei Marijampolės apskrityje, kurioje žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 67,01 proc. Miškai Kauno apskrityje sudaro 29,5 proc., o Marijampolės apskrityje 21,68 proc. viso šių apskričių žemės fondo. Kelių dalis Kauno apskrityje sudaro 2,17 proc., Marijampolės apskrityje – 1,85 proc. Užstatytos teritorijos dalis Kauno apskrityje yra 4,21 proc. ir tai 1,62 proc. daugiu nei Marijampolės apskrityje (2,59 proc.). Vandenys, t.y. paviršinio vandens telkiniais užimti žemės plotai, Kauno apskrityje sudaro 3,26 proc., o Marijampolės apskrityje – 2,14 proc. Kitos žemės dalis tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse yra vienoda ir atitinkamai sudaro 4,83 ir 4,73 proc. Išanalizavus Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymą pagal nuosavybės formas matyti, kad Kauno apskrityje privačios žemės dalis yra mažesnė nei Marijampolės apskrityje (žr. 14 pav.). Kauno apskrityje privačios nuosavybės teise valdoma žemė sudaro 62,51 proc., o Marijampolės apskrityje – 66,25 proc. Taip yra todėl, kad Kauno apskrityje didesnę dalį viso žemės fondo sudaro valstybinė žemė – 37,47 proc. Tuo tarpu Marijampolės apskrityje valstybei priklausančios žemės dalis yra 33,73 proc. Savivaldybių žemės dalis tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse yra vienoda ir siekia 0,02 proc. 14 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymas pagal nuosavybės formas, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d.) Analizuojant Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymą pagal nuosavybės formą ir žemės naudmenų plotą matyti, kad tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse didžiąją dalį privačios žemės sudaro žemės ūkio naudmenos – atitinkamai 77,8 ir 87,77 proc. (žr. 15 pav.). 15 pav. Kauno ir Marijampolės apskričių žemės fondo pasiskirstymas pagal nuosavybės formą ir žemės naudmenų plotą, % (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2012 sausio 1 d.) Privačios nuosavybės teise valdomi miškai Kauno apskrityje sudaro 15,13 proc., o Marijampolės apskrityje gerokai mažiau – 6,03 proc. Keliai, užstatyta teritorija, vandenys ir kita žemė, valdomi privačios nuosavybės teise, abiejose apskrityse sudaro labai panašias dalis. Valstybei priklausančios žemės ūkio naudmenos Kauno apskrityje sudaro 19,65 proc., o Marijampolės apskrityje 26,22 proc. Valstybei priklausančių miškų dalis abiejose apskrityse yra labai panaši: Kauno apskrityje – 53,49 proc., Marijampolės – 52,44 proc. Kelių dalis, priklausanti valstybei Kauno apskrityje sudaro 5,34 proc., Marijampolės apskrityje – 5,18 proc. Valstybinės užstatytos teritorijos dalis Kauno apskrityje (6,69 proc.) yra didesnė nei Marijampolės apskrityje (4,28 proc.). Taip pat Kauno apskrityje yra didesnė vandenų (atitinkamai 6,73 ir 4,63 proc.) ir kitos žemės (atitinkamai 8,1 ir 7,51 proc.), priklausančių valstybei, dalys. 4. KAUNO IR MARIJAMPOLĖS APSKRIČIŲ 2011-2012 M. ŽEMĖS FONDO SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ 4.1. KAUNO APSKRITIES 2011-2012 M. ŽEMĖS FONDO SUDĖTIS Kaip jau minėta, Kauno apskrityje didžiąją žemės fondo dalį sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurios plotas 2012 m., lyginant su 2011 m, sumažėjo 0,01 proc. ir buvo 496975,6 hektarai (žr. 16 pav.). 16 pav. Kauno apskrities žemės fondo sudėtis 2011-2012 m. pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ha (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2011 ir 2012 sausio 1 d.) Miškų ūkio paskirties žemė 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 0,07 proc. ir sudarė 227287,46 hektaro. Per 2012 m. 3,29 proc. sumažėjo ir vandens ūkio paskirties žemės plotas (14818,52 ha). Tuo tarpu Kauno apskrityje per 2012 m. konservacinės paskirties žemė padidėjo 0,17 proc. iki 1533,09 ha, o kitos paskirties žemės padidėjimas siekė 1,04 proc. ir buvo 67859,76 ha. Laisvos valstybinės žemės fondo plotas nagrinėjamu laikotarpiu nepakito ir buvo 458,67 ha. Analizuojant Kauno apskrities 2011-2012 m. žemės fondą matyti, kad 2012 m. privačios ir savivaldybių žemės dalis didėjo, o valstybinės žemės – mažėjo (žr. 17 pav.). 17 pav. Kauno apskrities žemės fondas pagal nuosavybės formą 2011-2012 m., ha (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2011 ir 2012 sausio 1 d.) Kauno apskrityje esanti privati žemė per 2012 m., lyginti su 2011 m., padidėjo 1,45 proc. ir sudarė 505652,17 ha. Savivaldybėms priklausančios žemės plotas padidėjo 1 proc. nuo 186,89 iki 188,75 ha. Valstybei priklausančios žemės plotas per 2012 m. sumažėjo 2,33 proc. iki 303092,18 ha. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės plotas Kauno apskrityje pastaraisiais metais padidėjo, o valstybei priklausantis žemės fondo plotas – sumažėjo (žr. 18 pav.). Privačiai nuosavybei priklausantis žemės naudmenų plotas 2012 m., lyginant su 2011 m., padidėjo 1,4 proc. iki 393318,04 ha, miškų plotas padidėjo 0,85 proc. iki 76521,89 ha, kelių – 4,67 proc. (iki 1351,54 ha), užstatytos teritorijos – 3,1 proc. (iki 13821,92 ha), vandenų – 1,81 proc. (iki 5950,01 ha), kita žemė – 4,05 proc. (iki 14688,77 ha). 18 pav. Kauno apskrities žemės fondas 2011-2012 m. pagal nuosavybės formą ir žemės naudmenų, ha (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2011 ir 2012 sausio 1 d.) Valstybei priklausantis žemės naudmenų plotas 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 8,88 proc. iki 59560,24 ha, miškų plotas sumažėjo 0,39 proc. iki 162111,89 ha, kelių – 0,34 proc. (iki 16190,23 ha), užstatytos teritorijos – 1,5 proc. (iki 20267,4 ha), vandenų – 0,51 proc. (iki 20403,22 ha), kita žemė – 1,22 proc. (iki 24558,5 ha). 4.2. MARIJAMPOLĖS APSKRITIES 2011-2012 M. ŽEMĖS FONDO SUDĖTIS Marijampolės apskrityje taip pat didžiąją žemės fondo dalį sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurios plotas 2012 m., lyginant su 2011 m, sumažėjo 0,03 proc. ir buvo 321315,09 hektaro (žr. 19 pav.). Marijampolės apskrities miškų ūkio paskirties žemė per 2012 m. padidėjo 0,11 proc. ir buvo 93122,55 ha ploto. Tuo tarpu vandens ūkio paskirties žemės, konservacinės žemės, kitos žemės ir laisvo valstybinio žemės fondo plotai nepakito ir išliko tokio pat dydžio kaip ir 2011 m. 19 pav. Marijampolės apskrities žemės fondo sudėtis 2011-2012 m. pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ha (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2011 ir 2012 sausio 1 d.) Analizuojant Marijampolės apskrities 2011-2012 m. žemės fondą matyti, kad 2012 m. privačios ir savivaldybių žemės dalis didėjo, o valstybinės žemės – mažėjo (žr. 20 pav.). 20 pav. Marijampolės apskrities žemės fondas pagal nuosavybės formą 2011-2012 m., ha (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2011 ir 2012 sausio 1 d.) Marijampolės apskrityje esanti privati žemė per 2012 m. padidėjo 1,66 proc. ir sudarė 295644,39 ha. Savivaldybėms priklausančios žemės plotas padidėjo 0,21 proc. nuo 98,82 iki 99,03 ha. Valstybei priklausančios žemės plotas per 2012 m. sumažėjo 3,11 proc. iki 150511,61 ha. Privačiai nuosavybei priklausantis žemės ūkio naudmenų plotas 2012 m., lyginant su 2011 m., padidėjo 1,59 proc. iki 259481,57 ha, miškų plotas padidėjo 1,13 proc. iki 17841,87 ha, kelių – 3,23 proc. (iki 470,69 ha), užstatytos teritorijos – 2,46 proc. (iki 5130,8 ha), vandenų – 2,39 proc. (iki 3034,99 ha), kita žemė – 3,86 proc. (iki 9684,47 ha) (žr. 21 pav.). 21 pav. Marijampolės apskrities žemės fondas 2011-2012 m. pagal nuosavybės formą ir žemės naudmenų, ha (Nacionalinė žemės tarnyba, LR Žemės fondas 2011 ir 2012 sausio 1 d.) Valstybei priklausantis žemės ūkio naudmenų plotas 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 9,32 proc. iki 39466,83 ha, miškų plotas sumažėjo 0,19 proc. iki 78934,47 ha, kelių – 0,19 proc. (iki 7801,25 ha), užstatytos teritorijos – 1,88 proc. (iki 6442,12 ha), vandenų – 0,21 proc. (iki 6569,54 ha), kita žemė – 3,97 proc. (iki 11297,4 ha). LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446. Žin., 1994, Nr. 34-620. 2. Marijampolės regiono plėtros planas 2006-2013 metams. Marijampolės plėtros regiono tarnyba, 2005. 3. Marijampolės regiono plėtros planas 2014-2020 metams. Marijampolės plėtros regiono tarnyba, 2012. 4. Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų. Kauno regiono plėtros tarnyba. 2010. 5. Lietuvos Respublikos žemė fondas 2011 sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba. 6. Lietuvos Respublikos žemė fondas 2012 sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba. 7. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė: Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!