Kauno apskrities viršininko administracija žinių visuomenės požiūriu: koncepcinis projektas

I. Bendrasis institucijos apibūdinimas.
Apskritis – tai Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Pagal galiojančius teisės aktus regioniniam lygmeniui – apskritims – yra priskiriamas valstybės politikos įgyvendinimas socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, regioninio planavimo, žemės reformos ir kitose srityse. Apskritims taip pat priskiriamas jos teritorijoje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos koordinavimas, savivaldos vykdomųjų institucijų veiklos derinimas įgyvendinant regionines programas, prioritetinių apskrities raidos krypčių numatymas ir programų rengimas.
Apskrities vadovas yra apskrities viršininkas, kuris per administraciją vykdo ir įgyvendina teisės aktų deleguotas funkcijas. Taigi, pagal LR Viešojo administravimo įstatymą, Apskrities viršininko administracija yra viešojo administravimo institucija, vykdanti įstatymų nustatytas valstybės funkcijas. Ši institucija priskiriama prie teritorinių valstybinio administravimo subjektų, t.y., ji administravimą vykdo tam tikroje nustatytoje teritorijoje.
Dešimt apskričių viršininkų administracijų (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos, Vilniaus bei Telšių) buvo įsteigtos 1995 metais, planuojant atitinkamai sumažinti funkcijas, lėšas ir kitus materialinius resursus centrinėse žinybose (t.y. ministerijose). Tuo buvo siekiama valstybinę valdžią priartinti prie žmonių. Tačiau, kaip rodo praktika – apskritys įsteigtos, bet dauguma funkcijų bei materialinių resursų iki pat šiol neperduota. Todėl dažnai susiduriama su problema – kai kurios Apskričių viršininkų administracijoms deleguotos funkcijos – tik deklaratyvios, nes nenumatytas joks realus jų įgyvendinimo mechanizmas; kai kurios funkcijos dubliuojasi su ministerijų ar vietos savivaldos institucijų funkcijomis – todėl yra neaišku, kas ir ką turi atlikti, kas už ką atsako. Todėl LR Seimo 2002 11 12 nutarimu Nr. IX-1187 patvirtintoje Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje yra numatyta tobulinti viešąjį administravimą ir “sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą, kuo geriau pritaikytą gyventojų reikmėms ir poreikiams tenkinti; įgyvendinti teritorinio valdymo reformą, atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, regioninės politikos kūrimo kriterijus, atsižvelgiant į regionų ekonominius, socialinius ir kultūrinius skirtumus bei ekonominių – finansinių išteklių galimybes” [1].
Kauno apskritis apima Kauno, Kėdainių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!