Katastrofų laikotarpio meilė tėvynei lietuvių literatūroje

Skausminga XX a. patirtis – Antrasis pasaulinis karas, okupacijos, trėmimai, teroro politika privertė daugelį tautiečių trauktis į Vakarus arba būti prieš savo valią išvežtiems. Taip daugelis prarado savo gimtuosius namus. Nors po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos piliečiai atgavo visas laisves ir teises, emigracijos banga vis nemažėjo. Nuo emigrantų patirties neatsiejamas gimtųjų namų, žemės ilgesys. Galbūt todėl Tėvynės meilės motyvas dažnas lietuvių kūrėjų biografijose ir kūriniuose. Tačiau kiekvienas šį jausmą pateikė savaip: Antano Škėmos romane „Balta drobulė“, rašoma apie nostalgiškus prisiminimus, Salomėjos Nėries poezijoje ryškiai suspindi alternatyvi meilė gimtajai žemei, Bronius Krivickas atskleidžia tikrą patriotišką meilę.
Žmogus didžiulę meilę savo kraštui, kultūrai pajunta, kai atsiduria svetimoje aplinkoje. Išeivijos rašytojas, prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma atminties srautu parašytame romane „Balta drobulė“ atskeidė meilę gimtajai šaliai ir beribį jos ilgesį. Kaip ir daugybę kitų inteligentų, karas privertė Antaną Škėma pasitraukti gyventi į Vokietija, veliau į Jungtines Amerikos valstijas, taip pat romano pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, pasitraukti į Vakarus. Emigranto lemtis nebuvo svetima ir pačiam A. Škėmai. Galbūt todėl jam pavyko meistriškai atskleisti Tėvynės ilgesį dėl negalėjimo pritapti. Pagrindinį romano veikėją užvaldo slegianti nuotaika, nes Amerikoje jis jaučiasi svetimas. Antanas Garšva save lygina su akacijos krūmu, kuris persodintas negali priaugti svetimoje dirvoje. Amerikos visuomenei rūpi tik pinigai, pasilinksminimai ir pigus blizgesys. Ne veltui Antanas Garšva save tapatina su Kristumi – inteligentas, kūrėjas nėra reikalingas šiai visuomenei kaip ir prieš tūkstančius metų skelbęs Dievo žodį Jo sūnus. Veikėjo būseną, kai poetas jaučia, jog negali pritapti, atskleidžia ir jo darbas: liftas važiuoja ,,up“ ir ,,down“ – veikėjas atitrūkęs nuo žemės, bet dangų pasiekti jam nevalia. Garšva tarytum kybo tarp dviejų erdvių. Veikėjas pasmerktas vienatvei ir ilgesiui ir dėl jaučiamo dvilypumo: Garšva mąsto lietuviškai, o priverstas gyventi angliškai kalbančioje visuomenėje. Nostalgišką ryšį su tėviške ir tauta leidžia pajusti tik motinos žiedas. Tačiau jį slepia baltos pirštinės – privalomas liftininko aprangos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!