Kas suteikia gyvenimui prasmę? (Šekspyras, Gėtė, Mykolaitis-Putinas)

„Būti ar nebūti?“ – žymiausi Hamleto monologo žodžiai Viljamo Šekspyro tragedijoje „Hamletas“. Norint išspręsti šią problemą, pirmiausia reikia sužinoti: kodėl verta gyventi, kitaip tariant, kas suteikia gyvenimui prasmę? Atsakymo į šį esminį filosofinį klausimą ieško kiekvienas žmogus. Deja, optimalaus varianto nėra, todėl asmeniui tenka pačiam atrasti priimtiniausią būdą. Turbūt svarbiausi iš jų yra religija, meilė ir galimybė pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Religija suteikia žmogaus laikinai būčiai prasmę. Šis gyvenimo trumpumas atskleidžiamas viename populiariausių lotyniškų Baroko epochos posakių Baroko epochoje: „memento mori“ („atsimink, kad mirsi“). Tad kam gyventi, jei vienintelis įmanomas finalas yra mirtis, o ir bet kuris asmens kūrinys – labai laikinas? Į šį klausimą atsako įvairūs tikėjimai. Pavyzdžiui, krikščionybė, teikianti amžinojo gyvenimo viltį, įprasmina žmogaus egzistenciją. Šis tikėjimas teigia, kad doru ir religingu elgesiu galima užsitarnauti laimingą pomirtinį gyvenimą rojuje ar, priešingai, nusidėjus ir neatgailaujant, kentėti pragare. Dėl šios priežasties krikščionybės išpažinėjui kiekvienas veiksmas yra reikšmingas, nes už jį bus sulaukta atpildo, o siekis patekti į rojų yra asmens būvio gyvenimo prasmė.
Toks požiūris buvo labai artimas Baroko epochos LDK poezijos atstovui poetui Motiejui Kazimierui Sarbievijui. Kūrinyje „Odė Janui Libinijui“ jis rašė: „Mane tik viena jaudina: kaip aš pats/ Atliksiu savo vaidmenį dramoj šioj,/ Ar bus patenkinta Dievybė,/ Ar pasitiks karštais plojimais.“ Lygindamas savo gyvenimą su teatru, lyrinis subjektas mano, kad svarbiausias jo gyvenimo tikslas yra įtikti Dievui bei sulaukti jo pritarimo. Taigi religija, žadanti amžinąjį gyvenimą, išvaduoja žmogų iš nevilties, sukeltos pasaulio laikinumo, ir teikia gyvenimui prasmę.
Meilė – jausmas, suteikiantis gyvenimui tikslą. Mylintis asmuo siekia tobulėti, ginti ir džiuginti sau brangų žmogų, nepaisydamas jį ištikusių nelaimių. Šio jausmo svarbą aprašė Renesanso epochos kūrėjas Viljamas Šekspyras tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“. Dramoje dviems įsimylėjusiems jaunuoliams tenka išgyventi daugybę sunkumų: jie gali susitikti tik slapta, nes kitaip būtų pasmerkti savo amžinai nesutariančių tėvų., Romeo ištremiamas už dvikovoje nužudytą Džiuljetos giminaitį Tebaldą, o pati mergina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!