Kas stipresnė – žmogaus dvasia ar istorija?

Kas stipresnė – žmogaus dvasia ar istorija?

Balys Sruoga – žymus lietuvių rašytojas, poetas ir dramaturgas, išgarsėjęs savo kūryba, kurioje vaizduojama žmogaus dvasios stiprybė. Vienas jo svarbiausių kūrinių yra memuarinis romanas ,,Dievų miškas“, paremtas jo paties išgyvenimais Štuthofo koncentracijos lageryje Antrojo pasaulinio karo metais. ,,Dievų miške“ yra kalbama apie žmogaus patirtį sunkiais laikais, perteikiama nužmoginančio lagerio dvasia ir autoriaus pozicija - totalitarinės žmogų naikinančios sistemos pasmerkimas. Kyla klausimas – ar tikrai žmogaus dvasia gali išlikti stipresnė už žiauriausius istorinius įvykius?

Štuthofe kaliniai kentėjo nuolatinį sargybinių smurtą – jie buvo mušami, marinami badu ir priversti dirbti alinantį, beprasmį darbą. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis kaliniai rasdavo būdų neprarasti savo pačių žmogiškumo. Nepaisant to, kad jie patys nuolat būdavo išsekę ir alkani, rūpinosi vieni kitais – dalindavosi mažais duonos kąsneliais, rasdavo būdų, kaip slaptai gauti papildomo maisto. Vienas kalinys, turėdamas gabalėlį bulvės, surengė ,,šventę“ savo draugams, lyg turėdamas brangiausią lobį. Taip pat kaliniai sukūrė savo slaptą ,,bendruomenės kodeksą“, kurio esmė buvo neišduoti vienas kito ir padėti vienas kitam. Kai vienas iš kalinių buvo apkaltintas vagyste, kiti, nors ir žinojo visą tiesą, ją nuslėpė, puikiai suprasdami, kad patys galėjo būti nubausti už nutylėjimą. Jie slapta padėdavo silpnesnius už save atlikti sunkias užduotis, paslėpdavo nuo sargybinių nukentėjusius draugus. Šie pavyzdžiai parodo kalinių norą ir pastangas išsaugoti žmogiškus santykius ir vertybes, kaip jie, nors ir išsekę, rado būdų nepalūžti ir išlaikyti savo orumą.

Tačiau kai kurie kaliniai, susidūrę su nepakeliamu žiaurumu ir smurtu, pradeda prarasti savo žmogiškumą, tapdami tiesiog kūnais, kovojančiais už išlikimą. Jie ne tik nesuteikia pagalbos tiems, kurie kenčia, bet ir pradeda be jokios empatijos elgtis žiauriai su kitais kaliniais. Pavyzdžiui, vogia duonos gabalėlius iš kito, vos galinčio judėti žmogaus. Kaliniai, kurie paprastai būtų pasidalinę paskutiniu kąsniu duonos, dabar atima ją iš silpnesnių draugų ir netgi palieka mirti juos. Tokiems kaliniams, praradusiems viltį ir žmogiškumą, ir tiesiog besitaikstydamiesiems prie žiaurumo, mirtis netenka ,,gedulingos ceremonijos“ – vienas kalinys tempdamas savo draugo lavoną, tampa abejingu ,,šiandien tu griuvai, rytoj griūsiu aš – koks skirtumas?“. Iš nuvaryto klipatos jau išmuštas troškimas gyventi ir priešintis mirčiai. Šie pavyzdžiai parodo, kad nesibaigiantys išbandymai gali priversti žmogų atsisakyti žmogiškųjų vertybių, žmogus tampa tik išgyvenančiu kūnu, kuris jau nebeapsvarsto, ką tai reiškia būti žmogumi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!