Ar populiarioji kultūra skurdina žmogaus dvasią? (Savickis, Aputis, Marcinkevičius)

Nors sąvoka „populiarioji kultūra“ atsirado tiktai XX amžiuje, už šios sąvokos besislepiantis reiškinys turi kur kas gilesnes šaknis, nei masinės kultūros simboliais jau spėjusios tapti Coca-colos etiketės ar amerikietiškoji MTV. Populiaroji arba masių kultūra reiškiasi visose kultūros srityse ir įvairiose epochose, o taip yra todėl, kad žmogus yra bendruomeninė būtybė ir visuomenės nuomonė visada turėjo ir turės labai didėlės įtakos jo elgesiui. Tačiau šiais globalizacijos ir masinių informacijos srautų laikais populiariosios kultūros reiškinys ypatingai išryškėjo ir netgi ėmė kelti susirūpinimą: ar populiarioji kultūra suteikia žmonėms ką nors vertingo? Ką daryti, kad masinė kultūra nepasiglemžtų viso mūsų meno ir netaptų vienintele mūsų kultūra? Ar pop kultūros veikiami mes neprarasime savo dvasiškumo ir netapsime paviršutiniškais žmonėmis? O galbūt priešingai, populiarumas yra kokybės indikatorius, o populiarioji kultūra yra vertinga ir skatintina? Aš manau, kad dėl masinės kultūros poveikio žmonėms reiktų stipriai susirūpinti, tačiau populiarumas nebūtinai rodo menkavertiškumą ir atvirkščiai.
Viena iš neigiamo požiūrio į „popsą“ priežasčių, yra tai, kad populiaru dažniausiai yra tai, kas primityvu. Ši taisyklė nėra absoliuti, tačiau tendencija yra gan aiški ir paprastai paaiškinama. Lengviausiai tai galima parodyti remiantis muzikos pavyzdžiu. Norint suvokti ir sugebėti grožetis J.S.Bacho polifoninėmis fugomis, Mocarto sonatonio allegro forma parašytų simfonijų ar net sudėtingesnės šiuolaikinės sunkiosios ar techno muzikos, reikia turėti teorinių žinių, sugebėti įsigilinti, interpretuoti ir muzikoje ieškoti ne tik malonumo, bet ir prasmės. Natūralu, kad toli gražu ne visiems žmonėms yra artimas toks požiūris į muziką, ypač kai viešojoje erdvėje yra brukamos elementarios, lengvai galvoje įstringančios melodijos. Jeigu pasižiūrėtume į populiariausių per lietuviškas radijo stotis leidžiamų dainų dešimtukus, pamatytume, kad juose dažnai dominuoja primityvūs ir originalumo stingantys įvairių realybės šou „žvaigždučių“ išleisti kūriniai. Tačiau ši tendencija būdinga ne tik šiems laikams. Lygiai toks pat požiūrių skirtumas išryškėja ir J.Savickio novelėje „Fleita“. Muzikantas Žiogas yra vienintelis kūrinio personažas muzikoje ieškantis kažko daugiau nei tik malonumo, Žiogo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!