Kas liudija žmogaus dvasingumą?
Dvasingumą liudija atsakomybės pajauta. Žmogus, kuris rūpinasi savo vidiniu pasauliu, jaučia atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už kitus žmones. Juk ir Kaune gimęs prancūzų filosofas E. Levinas teigė, kad atsakomybė iš esmės yra atsakomybė už visus žmones. Panašiai mąstė ir lietuvių tautinio atgimimo šauklys, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka. Tiesa, kai buvo jaunas, autorius gėdijosi savo lietuviškos, mužikiškos prigimties ir kalbėjo tik lenkiškai, nejautė atsakomybės puoselėti gimtosios kalbos. Kaip pats teigė, tapo lenku ir kartu ponu. „Tekau lenkiškai dvasiai“, - vėliau rašė jis. Tačiau rašytojo požiūris pasikeitė, kai jam į rankas pateko J. Basanavičiaus leidžiamas laikraštis „Aušra“. „Pranašas“, - pagalvojo Kudirka, pamatęs „Aušros“ redaktoriaus nuotrauką ir pagaliau galėjo teigti: „Pasijutau lietuviu esąs.“ Jis suprato savo klaidą, prisiėmė atsakomybę budinti tėvynę iš tautinio sąstingio ir taip susigrąžino dvasingumą. Šiuo tikslu, universiteto baigimo proga V. Kudirka ir parašė savo eilėraštį „Labora!“ (liet. „Dirbk!“). Jau pirmoje jo strofoje jaunas žmogus yra skatinamas prisiimti atsakomybę už savo valstybę ir dirbti jos labui: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus/Ir dirvos ne‘pleiski!“ Čia pastebime ir aliuziją į biblinį pasakojimą apie sėjėją. Jame teigiama, kad grūdas užauga tik pasėtas į gerą dirvą. Gera dirva Kudirkai – atsakomybė ir žmogus, dirbantis savo tėvynei. Eilėraštyje jaunuolis taip pat skatinamas ne tik mąstyti apie idealus, bet ir jų siekti: „Siek prie idealo, tik doro ir aukšto.“ Tik siekiantį idealo, jaučiantį atsakomybę savo tėvynei žmogų galime laikyti dvasingu. Kaip savo atsakomybės liudijimą V. Kudirka ėmė leisti laikraštį „Varpas“, tęsusį „Aušros“ veiklą. Pirmajame laikraščio numeryje buvo išspausdintas rašytojo eilėraštis „Varpas“, kurio gausmu žmonės buvo skatinami dirbti tėvynei („Kas darbininkas ir kas dirbti gali,/Ant tavo balso prie darbo teimas!“) ir budinami iš tautinio sąstingio: „Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...“, - raginimu baigėsi kiekvienas posmas. Taigi, V. Kudirkos dvasingumą įrodė jo prisiimta atsakomybė už savo tautą. Apie tai mąstydama prisimenu rašytojo Just. Marcinkevičiaus žodžius. Jis teigė, kad gyvenimas yra malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo. Vadinasi, žmogaus atsakomybės pajauta yra neatsiejama nuo dvasingumo ir jį liudija.
Šį darbą sudaro 331 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!