Karščiavimas

Karščiavimas – tai organizmo gynimosi ir prisitaikymo reakcija, kuri reiškiasi pakilusia kūno temperatūra. Jis atsiranda sutrikus organizmo termoreguliacijai. Karščiavimą sukelia mikrobai (bakterijos, virusai, pirmuonys, grybeliai ir jų toksinai), trauma, nudegimas, infarktas, kraujo išsiliejimas, alerginė reakcija, psichinė trauma, kai kurie vaistai (kofeinas, fenaminas, adrenalinas, strichininas). Tiesioginė karščiavimo priežastis yra pirogeninės medžiagos (daugiausia baltymai), kurios būna egzogeninės (mikrobai ir jų toksinai, svetimi baltymai, jų serumai, vakcinos) ir endogeninės (susidaro per minėtus patologinius procesus iš irančių organizmo audinių bei fagocitų). Karščiavimas trukdo daugintis organizme ligų sukėlėjams (bakterijoms, spirochetoms, virusams), mažina jų atsparumą vaistams, intensyvina antikūnių gamybą, skatina interferono susidarymą, gerina vidaus organų aprūpinimą krauju, detoksikaciją. Tai didina organizmo atsparumą užkratui. Skiriamos kelios karščiavimo stadijos. Per temperatūros kilimo stadiją temperatūra kyla keletą valandų (pvz., susirgus gripu, krupiniu plaučių uždegimu) arba keletą dienų (susirgus tymais, vidurių šiltine); tuo metu labai sumažėja šilumos atidavimas ir padidėja jos gamyba (ypač raumenyse): susitraukia odos kraujagyslės, sumažėja jos temperatūra, ligonį krečia šaltis.
Karščiuojant padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla. Ypač aukšta temperatūra sukelia centrinės nervų sistemos pakitimų (žmogus kliedi, jam atsiranda haliucinacijų); pakilus temperatūrai > 420 C, gali sukrešėti baltymai. Vartoti temperatūrą mažinančius vaistus, nepasitarus su gydytoju, nepatartina (kartais net žalinga). Būtina nustatyti ir šalinti karščiavimą sukėlusias priežastis. Kartais karščiavimas sukeliamas gydymo tikslu: temperatūra pirogeniniais preparatais padidinama, norint suintensyvinti organizmo imunines reakcijas, gydant sergančius egzema, venerinėmis ligomis, poliartritu, susidarius koloidams, sąaugoms, kai traumos metu pažeidžiamos smegenys ar periferiniai nervai.
Karščiavimas – tai organizmo apsauginė reakcija į daugelį ligų, pasireiškianti kūno temperatūros pakilimu. Temperatūra vadinama subfebrilia (neaušta), kai yra 37,1 – 380 C, vidutine ar febrilia – 38 – 390 C ir aukša – 39 – 410C. Yra trys karščiavimo stadijos: temperatūros kilimas, laikymasis ir kritimas. Temperatūrai kylant, dažniausiai krečia šaltis. Per temperatūros kritimo stadiją padidėja šilumos atidavimas ir žmogus daug prakaituoja, padažnėja jo kvėpavimas.
Paros temperatūra svyruoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!