Kanuto Rusecko autoportretas 1831 metais

1831 m.
Vienas gabiausių Jono Rustemo mokinių Vilniaus universitete buvo Kanutas Ruseckas (1800-1860). Jis gimė Stebeikių kaime (Ukmergės apskr. Ramygalos vals., dab. Panevėžio r.). Studijuodamas universitete būsimasis dailininkas žavėjosi romantinėmis kolegų literatų idėjomis, priklausė studentiškoms Spindulingųjų ir Filomatų draugijoms. 1821-1831m. gavęs universiteto rekomendacijas Ruseckas tęsė dailės studijas Paryžiuje ir Romoje, pas garsius to meto dailininkus Guillaumą Guilloną Lethiere’ą, Antoine’ą Jeaną Grosą, Vincenzo Camuccini, Berthelį Thorvaldseną. Grįžęs į Vilnių mokė piešimo Vilniaus bajorų institute ir privačiai tapė paveikslus bažnyčioms, portretus, peizažus, buitines scenas, vienas pirmųjų lietuvių dailėje ėmėsi animalistinių kompozicijų. Kūrė mitologine, religine tematika, nutapė nemažai nacionalinių tipų portretų. Patys žymiausi yra jo peizažai. K.Ruseckas dirbo visose tapybos srityse ir buvo vienas produktyviausių dailininkų, savo kūrybine, švietėjiška, net filantropine veikla ilgai palaikęs Vilniaus meno mokyklos gyvastį. Lietuvos dailės muziejuje saugoma daugiau kaip 330 Kanuto Rusecko kūrinių - paveikslų, piešinių, eskizų ir detalių gamtos studijų. Didžiąją jų dalį sudaro kūriniai, po dailininko mirties likę jo dirbtuvėje. Juos išsaugojo sūnus Boleslovas, prieš savo mirtį viską užrašęs Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
K.Rusecko romantinė pasaulėžiūra ir pasaulėjauta formavosi studijų metu Vilniuje. Ypač didelę įtaką jam padarė bendravimas su A.Mickevičium ir T. Zanu, dalyvavimas slaptų bei pusiau slaptų draugijų veikloje. Šių draugijų nariams nepatiko kosmopolitinė į svetimą praeitį nukreipta klasicistinė kultūra, juos persekiojo naujos, sava praeitimi, sava aplinka besimaitinančios nacionalinės kultūros vizija, kurios šaukliais turėjo tapti menininkai. Jaunystėje dailininkas buvo įsitikinęs, kad kaip tik Vilniuje ir atsiranda tokios kultūros daigai. 1821 – 1824 m. Romoje jis tapo pirmosios tautinio romantizmo programos kūrėju. Panašias mintis jis puoselėjo ir grįžęs į Lietuvą. Jo kūrinių idėjų turinys, tematika ir emocinis krūvis beveik visada atitiko šias nuostatas.
XIX amžiaus pirmoje pusėje portretas buvo pats populiariausias žanras Lietuvoje. Vilniaus meno mokyklos atstovams jis ir vėliau liko vienu mėgstamiausių žanrų, tačiau tik romantizmo laikotarpiu jis buvo toks svarbus. Tuo metu portretų tipai priklausė ne nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!