XIX a. pradžioje iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos į tuo metu jungtinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką bei kitas Europos šalis greitai plito romantinis meninis mąstymas. Romantizmo pradininkai Lietuvoje buvo rašytojai, kurie šlovino tautiškumą, gimtojo krašto meilę. Dailėje romantizmą išryškino visų pirma tapytojai. XIX a. pirmajame dešimtmetyje dailėje buvo daug krypčių: istorinėje ir mitologinėje tematikoje vyravo klasicizmas, religinėje – ryški baroko įtaka, portretuose ir peizažuose – jaučiamas romantizmas. Lietuvos romantikai romantizmo modelių ieškojo idealizuotoje herojiškoje praeityje. Šio laikotarpio idėjų propagavimo centru tapo Vilniaus universitetas. Lietuvoje romantizmo dailė stilistiškai sunkiai apibrėžiama, nes tas pats dailininkas kūrė labai skirtingos stilistikos kūrinius, nors tapyba gana nuosekliai iškilo iš Vilniaus klasicistinės meno mokyklos estetinės programos. Lietuvos romantizmas buvo ne abstraktus, o kėlė aktualius tautinio atgimimo uždavinius. Vienas svarbiausių ir gausiausių šio laikotarpio žanrų – portretas. Dažnai jis buvo kuriamas pagal užsakovo pageidavimus, kartais labiau idealizuotas, kartais intymus, kamerinis ar net ironiškas. Portretai, kuriuose yra kilmės ar užsiėmimų atributai labiau atspindi klasicizmo laikotarpį, o emocingesni, intymesni portretai atspindi romantizmo ideologiją.
Jonas Rustemas buvo dailininkas, tapytojas, žymus pedagogas, turėjęs didžiulę įtaką XIX a. I p. Lietuvos dailės raidai. Gimė Stambule armėno ir prancūzės šeimoje. Apie 1774 pateko į Adomo Kazimiero Čartoriskio Pulavų dvarą Lenkijoje. Dailės mokėsi Varšuvoje Žano Pjero Norblino (Norblin, 1745-1830) studijoje ir Marčelo Bačiarelio (Bacciarelli, 1731-1818) vadovaujamose karališkosiose tapybos dirbtuvėse. 1788 - 1790 lankėsi Vokietijoje, ten įstojo į masonų ložę. Į Lietuvą atvyko 1793, kurį laiką dirbo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruose. 1798 buvo paskirtas Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktu Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje. Po P.Smuglevičiaus mirties perėmė vadovavimą Katedrai ( nuo 1811 - profesorius ). Rūpinosi dailės dėstymo metodikos tobulinimu, Universiteto dailės kolekcijos ir kitų mokymo priemonių kaupimu, parengė mokslo laipsnių suteikimo meną studijuojantiems nuostatus, organizavo studentų darbų parodas ( pirmoji - 1820 ). Po Universiteto uždarymo 1832 gyveno Petro Puzino dvare Puškose ( Ignalinos rj.).
Jo...
Šį darbą sudaro 1618 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!