XIX a.
XIX a. architektūroje reiškėsi įvairios kryptys: klasicizmo, romantizmo, istorizmo.
Pagrindinis klasicizmo architektūros tikslas buvo beveik archeologiškai tiksliai mėgdžioti antikinio meno formas. Pastatų grožį architektai siejo su simetrija, darna ir tikslingumu. Dažniausiai statyti centriškieji arba stačiakampiai pastatai. Iškilminga centrinė fasado dalis su portikais ir frontonais dekoruotu portalu priminė senovės graikų šventyklas. Naudoti dorėniški, jonėniški ir korintiniai orderiai.
Napoleono I valdymo laikotarpiu paplito vėlyvojo klasicizmo apraiška — ampyras (pranc. empire — imperija). Jis pasižymi griežtomis, asketiškomis pastatų formomis, gausia skulptūrine ornamentika, kurioje vyrauja valdžios ir triumfo simboliai: vėliavos, sukryžiuotos špagos, laurų vainikai, grifonų, liūtų emblemos. Tuo metu išpopuliarėjo romėniškos karžygių pergalėms pažymėti paminklų formos: kolonos su skulptūromis, triumfo arkos, pvz., Paryžiaus Triumfo arka Žvaigždžių aikštėje. Vienas žymiausių klasicizmo architektūros paminklų — Paryžiaus Panteonas.
Klasicizmo stiliaus architektūra plito po Europą ir Ameriką. Puikūs klasicistiniai architektūros ansambliai iškilo Rusijoje, Sankt Peterburgo mieste, — Admiraliteto kompleksas, Carskoje Selo, Dailės akademijos rūmai. Klasicizmo stilius plačiai reiškėsi ir Vokietijoje — Dramos teatras, Brandenburgo vartai Berlyne.
XIX a. vidurio architektūroje pradėjo plisti nauja kryptis — eklektika. Imti naudoti ir mėgdžioti įvairūs istoriniai stiliai: renesansas, barokas, gotika. Tame pačiame pastate buvo galima pamatyti įvairių stilistinių formų samplaiką. Didelis dėmesys skirtas ornamentui, dekoratyvioms detalėms. Anglijoje susidomėta gotika, pradėta mechaniškai mėgdžioti viduramžių architektūrą,— pvz., Londono Parlamento rūmai. Ši kryptis Anglijoje pavadinta neogotika. Tuo laikotarpiu statyti įvairios paskirties pastatai: daugiaaukščiai gyvenamieji namai, universalinės parduotuvės, bankai, stotys, teatrai. Įvairių stilių samplaiką atspindi Berlyno Reichstago rūmai, italų baroko pavyzdžiu Paryžiuje pastatytas Didžiosios operos (Grande Opera) pastatas.
XIX a. pabaigos architektūroje vyravo eklektika. Tuo pačiu metu kaip atsvara eklektikai pradėjo formuotis naujas stilius, kuris Europoje įsitvirtino 1890 m. Kiekvienoje šalyje šis stilius vadinamas kitaip: Vokietijoje ir Austrijoje — jugendu (vok. Jugendstil — jaunystės stilius) arba secesija (vok. sezession, iš lot. secessio — atsiskyrimas), Prancūzijoje — art nouveau (naujasis menas), Anglijoje — modern style (naujasis stilius). Architektūroje moderno, arba secesijos,...
Šį darbą sudaro 3240 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!