Dailės istorija ir Renesansas

Renesansas labiau reiškėsi ne kaip apibrėžtas stilius, o kaip gyvenimo būdas. Atsižadėjus griežtų viduramžių nuostatų, atsigręžus į klasikinę antiką siekta aktyvizuoji naujas kūrybines galias ir humanizmo dvasia formuoti laisvą žmogų. Epochai būdinga pasaulietinės kultūros tendencijos, antikos tradicijų gaivinimas. Susidomėta žmogumi – jis laikytas svarbiausiu tikrovės daiktų matu. Viduramžiais vyravusį kolektyvizmą nustelbė individuali menininko savivoka – tikėjimas asmenybės protu, universaliomis kūrybinėmis galiomis. Imta tyrinėti gamtą, ieškoti realybės vaizdavimo dėsnių. Iškeltos grožio ir harmonijos idėjos, jas bandyta reikšti idealių proporcijų sistemomis. Plėtota architektūros ir dailės istorija, dailės istorijos mokslo pradmenys. Svarbiausi architektūros ir dailės mecenatai buvo Medici šeima bei popiežiai Julius II ir Leonas X.
Miestai ir jų raida. Kaimų gerovė skatina miestų augimą. Iškyla nauji miestai – Venecija, Genuja, Verona, Milanas. Florencija tapo Italijos „banku“. XIII a. Italijos miestai virto savarankiškom valstybėm su savo įstatymais. Tačiau skirtingas miestų išsivystymas lėmė skirtingą jų indėlį į Renesanso dailę. Svarbiausi renesanso dailės centrai: Roma, Florencija, Venecija.
Miestai pagal paslaugų rūšis: prekybos; pramonės (amatų); paslaugų.
luomas, kurie feodalus nustumia į antrą planą.
prekiauti, vyksta pamaldos, politiniai susirinkimai, šokiai. XV – XVI a. populiariais tampa religiniai festivaliai. Tuometinė bažnyčia prisidėjo prie naujų sąlygų ir humanistinės kultūros skatinimo.
1. antikinių žinių garbinimas, suklesti antikiniai mitai.
2. antikinių žinių panaudojimas naujomis prasmėmis – renesanso dailininkai siekė patikrinti savo teiginius ir patobulinti savo kuriamas formas.
3. kultūra tapo labiau pasaulietinė. Religiniai elementai įgavo paviršutinišką poveikį. Miestų – respublikų raida leido įsigalėti pažiūrai, kad svarbiausia yra šlovė, garbė, materialinė gerovė. Renesanso šūkis: „Žmogus nemirtingas, kai kuria“.
4. renesanse susiformavo ir vaizduojamojo meno samprata „menai giminingi“.
Italijos renesanso meno stilius ir skonis:
Menininkų meninė vaizduotė priklausė nuo to meto estetinių standartų. Renesanso epochoje kūrinio pavadinimui buvo vartojama apie 50 terminių, kuriuos galima sugrupuoti į 5 grupes:
1. natūralumas – populiariausias.
2. harmonija = simetrija + proporcingumas, orderinė sistema.
3. didingumas: puošnumas, įvairumas, prabangumas. Priešpastatomas paprastumas, kuklumas, santūrumas.
4. ekspresyvumas paremtas sugebėjimu parodyti jausmus ir išgyvenimus.
5....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!