Priešistorės ir Senovės Egipto menas

 1.1. Priešistorės menas.
Nuo senų senovės žmogus kuria ir kūryba savaip perteikia tikrovę. Tačiau įvairiais laikais ir skirtingose tautose tikrovės kaip ir grožio suvokimas buvo skirtingi. Norint perprasti kūrinio esmę būtina suvokti tiek turiningąsias, tiek formaliąsias jo prasmes.
Menotyrininkai mano, kad žmonių meninės veiklos atsiradimą priešistoriniais laikais lėmė trys svarbiausi faktoriai – emocinis, maginis ir estetinis. Emocinis buvo susijęs su medžiokle, viliantis sėkmingos jos baigties. Maginis išreiškė tikėjimą piešinio galia. O estetinis apibrėžė formų išraiškos grožį.
Priešistorinis menas aprėpė milžiniškas teritorijas bei laiko tarpsnį, todėl jo periodizacija įvairiuose kraštuose skiriasi. Europoje tikslingos plastinės veiklos užuomazgų, susijusių su klajoklių medžiotojų magija ir apeigomis, būta paleolito laikotarpiu. Tai vingiuotomis linijomis, taškais, įdubimais, žmogaus plaštakos atspaudais paženklinti akmenys. Vėlyvuoju paleolito 1aikotarpiu, Orinjako kultūroje (pavadintoje pagal archeologinių radinių vietą – Aurignac urvą Pietų Prancūzijoje; apytikriai 25–20 tūkst. m. pr. Kr.), atsirado urvinė tapyba, apvalioji skulptūra, reljefai bei piešiniai išraižyti akmenyje, kaule, rage. Būdingi supaprastinti linijiniai žvėrių atvaizdai, medžioklės scenos. Paplito schematizuotos moterų statulėlės (vad. Vilendorfo Venera). Soliutrė kultūroje (pagal Vidurio Prancūzijos vietovę Solutré; 20–15 tūkst. m. pr. Kr.) pradėta vaizduoti gyvūnų pozas, figūrų apimtis, atsirado štrichas. Madlen kultūroje (pagal La Madeleine urvą Pietvakarių Prancūzijoje; 15–10 tūkst. m. pr. Kr.) natūralistinės tendencijos dar labiau sustiprėjo. Žvėrys tapyti 2–3 natūraliomis žemės spalvomis (geltona, raudono atspalvio ochra ir juoda), ryškinta jų anatominė struktūra, judesiai (Lasko (Lascaux) urvai Prancūzijoje, Altamira –Ispanijoje). Žmonių figūros šio periodo atvaizduose retos.
Mezolito 1aikotarpiu (10–6 tūkst. m. pr. Kr.) atsirado geometrinis ornamentas. Urvų tapyboje įsivyravo daugiafigūrės medžioklės kompozicijos. Daugybė figūrėlių, primenančių ženklus, jungiama į dideles kompozicijas. Tai siužetiniai piešiniai, turintys aiškią temą: medžioklės, žūklės, šokio. Šiose kompozicijose bandoma perteikti judesį erdvėje, daug dėmesio skiriama veiksmui, mažiau – tikroviškoms detalėms.
Neolito epochoje (6–2 tūkst. m. pr. Kr.), formuojantis žemdirbių kultūrai, įsigalint sėsliam gyvenimo būdui, imta plėtoti primityvias keramikos, tekstilės formas. Sukurta abstrahuotų, schemiškų uolų piešinių, smulkiosios plastikos iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!