Kančios tema literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga, V. Mykolaitis – Putinas)

Kančios tema literatūroje

(A. Škėma, B. Sruoga, V. Mykolaitis – Putinas)

Žmogiškoji kančia yra daugialypė: fizinė ir dvasinė, priklausomai nuo to, su kokiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis susiduria žmogus. Ji tiesiogiai parodo žmogui jo ribas bylodama, kad tiek pasaulyje, tiek pačiame jame esama kažko, kas nepaklūsta nei jo protui, nei valiai, nei veiksmui. Žmogus vis dėlto yra kenčianti būtybė, galiausiai turinti susitaikyti su kančios neišvengiamybe, nes, pasak A. Schopenhauerio, neįmanoma nusikratyti gyvenimo esmėje glūdinčios kančios, nes pastaroji tik keičia savo pavidalus, kintant amžiams ir aplinkybėms. Skirtingai kenčiantį žmogų savo kūriniuose vaizduoja modernistai Antanas Škėma, Balys Sruoga ir Vincas Mykolaitis – Putinas.

XX a. vidurio egzodo rašytojas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ analizuoja menininko, kuris kenčia nuo vidinio skausmo susijusio su nesugebėjimu išreikšti savo tikrąjį „aš“ ir nepritampančio svetimoje kultūroje, problemą. Kūrinys parašytas pasąmonės srautu ir jame gausu autobiografinių motyvų. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva – menininkas, ypatingo jautrumo žmogus. Jis, paveiktas sunkaus istorinio laikotarpio, buvo priverstas pasitraukti iš savo gimtųjų namų - Lietuvos - ir atsiduria amerikietiško didmiesčio realybėje, kurioje jis jaučiasi kaip „persodintas akacijos krūmas“, nes čia esančioje sumaterialėjusioje visuomenėje jis nepritampa. Garšva dirba viešbučio keltuvininku, tačiau dirbdamas tokį darbą, jis ne tik jaučiasi įkalintas keltuve, kurį lygina su dėžute galvijams, bet ir paradęs individualybę, nes jis tėra vien tik 87 numeris - niekingas mechanizmo sraigtelis. Antanas Garšva yra egzistencinis benamis: neturi namų nei fizine, nei dvasine prasme, todėl bando glaustis prie kūrybos, kuri galėtų sukurti privačią vidinę erdvę – namus. Kūryba jam yra ne vien pabėgimo nuo realybės būdas, bet ir aistringas, vos ne manija virtęs noras išreikšti save ir sulaukti pripažinimo. Tačiau buvimas menininku yra Sizifo darbas, nes Garšvos siurrealistišką poeziją niekas nesupranta, o savitas žvilgsnis į tikrovę jį pasmerkia vienatvei, nes industrinėje visuomenėje menininkas nereikalingas ir yra tarsi iškrypimas. Garšva turi viltį, kad jį nuo vienatvės galėtų išganyti meilė, nes kitas žmogus būtinas tam, kad galėtų užpildyti vidinę tuštumą. Jis tikisi, kad jo vidinį chaosą nuramins mylimoji Elena. Deja, Garšvai tai nepasiekiama: jo meilės poreikis stiprus, bet asmenybei nuo mažens augusiai be dvasinių atramų, meilė yra svetima ir negali išganyti. Kai pajunta, kad meilė neįmanoma, o kūryba yra tik išsivadavimo iliuzija, jis supranta, kad vienintelė išsivadavimo iš kančios galimybė yra beprotybė. Paskutinėje scenoje Garšva virsta idiotu šinšilos veidu. Taigi, Antanas Škėma romane „Balta drobulė“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!