Kanceliarinės kalbos patarimuose

ĮVADAS Geras gimtosios kalbos mokėjimas, pagarba jai – vienas iš individo dvasinės kultūros rodiklių. Žmogus tampa kultūringa asmenybe tada, kai išmoksta bendrauti su aplinkiniais, kai suvokia, jog jis taip pat yra aplinka kitiems. Bendravimo kultūra yra viena iš pagrindinių kultūringos asmenybės tapsmo sąlygų. O, kaip žinoma, bendravimas yra neįmanomas be kalbos kaip svarbiausios žmonių tarpusavio bendravimo priemonės. Todėl taisyklinga kalba, aukšta kalbos kultūra – bene esminis kultūringo žmogaus požymis. Kita vertus, pastebima tendencija, kad darbdaviai priimdami į darbą reikalauja mokėti keletą užsienio kalbų, bet neakcentuoja valstybinės kalbos mokėjimo. Manau, kad kiekvieno žmogaus darbe vienas iš pagrindinių uždavinių turėtų būti kalbėti taisyklinga lietuvių kalba. Su kalbos kultūros dalyku susipažinau tik studijuodama kolegijoje, kadangi tuo metu, kai mokiausi bendro lavinimo mokykloje, kalbos kultūra nebuvo dėstoma. Dirbu vadybininke didelėje įmonėje, todėl manau, kad man labai svarbu mokėti ir taisyklingai vartoti kanceliarinę kalbą. Kanceliarinė kalba – tai oficialioji įstaigų ir jų dokumentų kalba. Ji yra daugiasluoksnė ir prieštaringa kabos atmaina. Čia greta egzistuoja kasdieninės kalbos priemonės, paprasti, visų lengvai ir vienodai suvokiami štampai ir ypatingi, kartais visai netikėti kalbos reiškiniai. Daugelis jos ypatybių susijusios su tais poreikiais, kuriuos kanceliarinė kalba privalo tenkinti. Iš vienos pusės ji veikiama bendrinės kalbos ir jos pokyčių, iš kitos – raštvedybos reikalavimų, teisės aktų ir valstybės dokumentų. Kanceliarine kalba rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, kurie konkrečius dalykus ar reiškinius spraudžia į tam tikrus rėmus, todėl čia vartojamos apibrėžtos sąvokos ir terminai. Dokumentams svarbu tikslus, nuoseklus, loginis minčių dėstymas, jų kalba turi būti tiksli, konkreti, nes juose pateikiama informacija, be kurios negalima organizuoti valdymo. Todėl manau, kad kanceliarinės kalbos mokėjimas ir tinkamas vartojimas aktualus daugeliui atsakingų darbuotojų. Šiame darbe pamėginsiu apžvelgti kai kurias dažniausiai kanceliarinėje kalboje daromas kalbos kultūros klaidas, jas aptarti, sugrupuoti bei ištaisyti ir pateikti išsamius paaiškinimus. 1. LEKSIKOS KLAIDOS Leksika – tai kurios nors kalbos žodžių visuma. Tai yra lengviausiai pažeidžiama kalbos sritis: žodžiai greitai kinta.1 Juos galima nesunkiai pakeisti, priimti į savo kalbą nes leksikoje nejaučiama tokia griežta sistema kaip fonetikoje, morfologijoje ar sintaksėje. Kanceliarinės kalbos leksika turi specifinių ypatybių, savitų bruožų, kurie ją skiria nuo kitų kalbos sferų žodyno. Vienas iš esminių kanceliarinės kalbos leksikos vartojimo trūkumų, tai klaidingas žodžių vartojimas. Leksikos klaidų skiriamos trys grupės: 1. nevartotinos svetimybės; 2. nevartotini vertiniai; 3. netinkama reikšme pavartoti žodžiai (semantizmai). Nevartotinos svetimybės dažniau pasitaiko šnekamojoje kalboje. Kanceliarinei kalbai tokios klaidos nėra būdingos. Nevartotinus vertinius trumpai galima nusakyti neigiamu žodžiu vertalai. Tai nekūrybiškai, netinkamai arba be reikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų. Pavyzdžiui: • Jis neša pagrindinę atsakomybę, kad projektavimas atitiktų darbų saugą statybos metu ir turi pasirūpinti, kad būtų darbų saugos planas. • Jis yra atsakingas už tai , kad projektavimas atitiktų darbų saugą statybos metu ir turi pasirūpinti, kad būtų darbų saugos planas. Nešti atsakomybę  – netikęs pasakymas, tai yra pažodinis vertimas iš rusų kalbos; turi būti atsakyti, būti atsakingam: Buhalteris neša materialinę atsakomybę (=yra materialiai atsakingas, materialiai atsako). Už šią informaciją nenešame atsakomybės (=neatsakome, nesame atsakingi).2 ▪ Kiekvieną mėnesį gausite ne tik atnaujintą informaciją apie rodiklių dinamiką, tačiau ir išsamius paaiškinimus, perspėjimus apie neigiamas vienų ar kitų rodiklių tendencijas, potencialius rizikos faktorius, finansinės būklės įvertinimą bei palyginimą su bendromis Jūsų verslo šakos tendencijomis, rekomendacijas dėl veiksmų, įtakojančių finansinių rodiklių būklę. ▪ Kiekvieną mėnesį gausite ne tik atnaujintą informaciją apie rodiklių dinamiką, tačiau ir išsamius paaiškinimus, perspėjimus apie neigiamas vienų ar kitų rodiklių tendencijas, potencialius rizikos faktorius, finansinės būklės įvertinimą bei palyginimą su bendromis Jūsų verslo šakos tendencijomis, rekomendacijas dėl veiksmų, darančių įtaką finansiniams rodikliams. Įtaka – žodžio poveikis sinonimas. Pasakymų daryti įtaką, turėti įtakos netinka keisti veiksmažodžiu įtakoti; tai netikęs vertinys: Veiklą įtakojo ( = Veiklai įtakos turėjo ) kelios priežastys. Tai juos įtakojo (=jiems darė įtaką, juos veikė).3 Semantizmai – nesuprasti lietuviški žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema. Pavyzdžiui: ▪ Išmokėjimų lentelę ir sąlygas rasite skyriuje išmokėjimai. ▪ Išmokų lentelę ir sąlygas rasite skyriuje išmokos. Išmoka – išmokama pinigų suma; turi ir specialią dalijamos pinigų sumos reikšmę: Didinamos pašalpos ir kitos išmokos. Išmokamos pinigų sumos (išmokos) reikšme nevartoti vedinio išmokėjimas. Jis gali reikšti tik veiksmą: ne išmokėjimai už nedarbingumo pažymėjimus, o išmokos pagal nedarbingumo pažymėjimus; ne vienkartiniai išmokėjimai, o vienkartinės išmokos. 4 ▪ Lapkričio mėnesį banke NORD/LB Lietuva pilnai įsigalioja nauja sąskaitų numeravimo sistema. ▪ Lapkričio mėnesį banke NORD/LB Lietuva visiškai įsigalioja nauja sąskaitų numeravimo sistema. Labai dažnai netikusia reikšme vartojamas būdvardis ir iš jo padarytas prieveiksmis pilnas ir pilnai. Jo netaisyklingoji reikšmė yra atsiradusi iš rusų kalbos. Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas: Pilnai (=Visiškai) sutiko su šia nuomone. Tikrintojai pilnai (=nuodugniai, išsamiai) ištyrė pareiškimą. Stengiamės kuo pilniau (=kuo geriau) patenkinti gyventojų poreikius.5 Pilnas, pilnai paprastai sakome kalbėdami apie pripildymą: pilnas kibiras vandens; pilnai pripildyk maišą. Netinka baigtumo, išsamumo reikšme: visiškas (ne pilnas) pasveikinimas; neišsamus, išsamus (ne pilnas, nepilnas) aiškinimas; visiškai, visai (ne pilnai) įvykdyta; visiškai, visai (ne pilnai) sutinku, pritariu, palaikau.6 ▪ Pilnai tvarkome įmonių buhalterinę apskaitą, prisiimdami atsakomybę už teisingą apskaitos įforminimą. ▪ Kvalifikuotai tvarkome įmonių buhalterinę apskaitą, prisiimdami atsakomybę už teisingą apskaitos įforminimą. Tvarkyti – gali reikšti rūpinimąsi tam tikra sritimi, tos srities darbą be vadovavimo: Kvalifikuotai tvarkoma finansinė ir ūkinė apskaita.7 ▪ I.I. „VANGITA“ PARDUOTUVĖ „VISKAS ŽVEJAMS“, KURI RANDASI ŠV. GERTRŪDOS GT. 22 KAUNE. ▪ I.I. „VANGITA“ PARDUOTUVĖ „VISKAS ŽVEJAMS“, KURI YRA ŠV. GERTRŪDOS GT. 22 KAUNE. Rastis – vartotina tik atsiradimo reikšme: Randasi (Atsiranda) vis naujų darbų; vartoti šį veiksmažodį buvimo ir būvio reikšme – didelė klaida: Atsakovas randasi (=yra, gyvena) kitame mieste. Direktorius randasi (=yra) savo kabinete; rastis pas save – dviguba klaida – prastas ir veiksmažodis, ir pasakymas pas save: Direktorius randasi pas save (=yra savo kabinete); rastis atostogose – nevartotinas pasakymas; turi būti atostogauti, turėti atostogas: Jis dabar randasi atostogose (=atostogauja, išėjęs atostogų). 8 2. MORFOLOGIJOS KLAIDOS Morfologija yra gramatikos šaka, nagrinėjanti kalbos dalis ir jų sudėtį — kaitybą, darybą. Nors žodžių daryba yra žodyno gausinimo būdas, tačiau žodis yra ne tik žodyno, bet ir gramatikos elementas. Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Suabejojus dėl kokio morfologijos dalyko, žodynai nedaug padės. Dažniausiai reikia tikrintis gramatikose: arba mokyklinėse, arba išsamioje „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje.“ Dažniausios morfologijos klaidos yra kai parenkama ne ta žodžio giminė, ne tas žodžio skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės, sangrąžinės ir nesangrąžinės formos. Morfologijos klaida yra ir netinkamas laipsnių vartojimas. Dažnai klystama laipsniuojant tarptautinius būdvardžius. Pavyzdžiui: • Laiku identifikuosime galimą grynųjų pinigų perteklių, informuosime apie galimybes tokį perteklių paversti papildomomis pajamomis bei konsultuosime pasirenkant optimaliausią investavimo būdą. • Laiku identifikuosime galimą grynųjų pinigų perteklių, informuosime apie galimybes tokį perteklių paversti papildomomis pajamomis bei konsultuosime pasirenkant geriausią (arba optimalų) investavimo būdą. Tarptautiniai būdvardžiai optimalus, maksimalus, minimalus, ekstremalus, elementarus iš prigimties rodo aukščiausiąjį laipsnį, todėl geriau jų nelaipsniuoti: Ieškome optimalių arba geresnių, geriausių (ne optimalesnių, optimaliausių) sprendimų.9 3. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Linksnių vartojimas yra jų sakymas žodžių junginyje bei sakinyje ir suteikimas jiems tam tikros reikšmės. Žodžių junginiai dažniausiai klaidingai sudaromi, kai parenkamas ne tas linksnis arba ne ta prielinksninė konstrukcija, t. y. prielinksnis, einantis su linksniu. Pateikiamame sakinyje yra daromos net dvi linksnių vartojimo klaidos: • To rezultate, perdavus apskaitą nepakankamą kompetenciją turinčiam buhalteriui, yra daromos klaidos, kurios ilgainiui yra sunkiai ištaisomos ir sąlygoja įmonės nuostolius. • Todėl, perdavus apskaitą nepakankamą kompetenciją turinčiam buhalteriui, yra daroma klaidų, kurios ilgainiui yra sunkiai ištaisomos ir sąlygoja įmonės nuostolius. Ko rezultate – vietininkas nevartotinas priežasčiai reikšti: Aplaidumo rezultate (=Dėl aplaidumo) įvyko avarija. To rezultate (=Todėl) buvo patirta nuostolių.10 Vietininkas palyginti retas, bet jį vartojant klystama dažniausiai. Antroji klaida – vardininkas vartojamas vietoj dalies kilmininko. Vardininkas netinka, kur reikia dalies (kitaip – neapibrėžto kiekio) kilmininko. Vartotina: Miške yra vilkų (ne vilkai, nes ne visi pasaulio vilkai tame miške yra).11 Todėl sakytina: daroma klaidų ( ne daromos klaidos). 4. ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS Žodžių daryba yra žodžių darymas iš kitų žodžių - arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių. Žodžių darybos klaidas kai kas jungia prie leksikos klaidų, nes netinkamai sudarytas žodis – tai dažniausiai nevartotinas žodis, arba prie morfologijos klaidų, nes morfologijai rūpi ne tik žodžių kaityba, bet ir daryba. Pateikiamame sakinyje daromos žodžių darybos ir leksikos klaidos (prieveiksmio pilnai vartojimas aptartas skyriuje „Leksikos klaidos“): • Siekiant, kad visos lėšos paskoloms, numatytoms 2007 m. rudeniniam paskirstymui, būtų panaudotos pilnai, Fondas po rugsėjo 20 d. turės vienų aukštųjų mokyklų nepanauduotas lėšas perpaskirstyti kitoms aukštosioms mokykloms, kurioms šių lėšų trūksta – Fondo direktoriaus įsakymu bus pakeistas lėšų paskirstymas tarp aukštųjų mokyklų. • Siekiant, kad visos lėšos paskoloms, numatytoms 2007 m. rudeniniam paskirstymui, būtų visiškai panaudotos, Fondas po rugsėjo 20 d. turės vienų aukštųjų mokyklų nepanauduotas lėšas paskirstyti iš naujo kitoms aukštosioms mokykloms, kurioms šių lėšų trūksta – Fondo direktoriaus įsakymu bus pakeistas lėšų paskirstymas tarp aukštųjų mokyklų. Su priešdėliniais veiksmažodžiais pakartojimą gali paryškinti prieveiksmis iš naujo: perskirstyti // iš naujo paskirstyti lėšas, perspausdinti // iš naujo išspausdinti raštą; performinti (geriau iš naujo įforminti) sutartį; priešdėlis per- nededamas prie žodžių, turinčių priešdėlį pa- (išskyrus perpasakoti): perpaskirstyti – turi būti perskirstyti, paskirstyti iš naujo: Netinkamai paskirstytos lėšos turi būti perpaskirstytos (=perskirstytos); perpatikrinti – turi būti pertikrinti, iš naujo patikrinti: Duomenys parpatikrinami (=pertikrinami, iš naujo patikrinami); perpatvirtinti – turi būti iš naujo patvirtinti: Sąmatos perpatvirtinti (=iš naujo patvirtinti; neįprastas ir pertvirtinti) nereikia.12 5. PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Prielinksniai vartojami su tam tikru linksniu. Jie papildo ir pakeičia linksnio reikšmę, rodo jo santykį su kokiu kitu sakinio žodžiu. Prielinksnių vartojimo klaidos kanceliarinėje kalboje nėra dažnos, bet vis dėlto jų neišvengiama. Pavyzdžiui, dažnai klystama vartojant prielinksnį virš: • UAB Forum Cinemas liepos mėnuo rekordinis – sulaukta virš 217200 žiūrovų. • UAB Forum Cinemas liepos mėnuo rekordinis – sulaukta daugiau kaip 217200 žiūrovų. • Xbox 360 HD DVD priedų JAV parduoda virš 150 tūkstančių. • Xbox 360 HD DVD priedų JAV parduoda daugiau kaip 150 tūkstančių. Virš – įprasta reikšme rodo buvimą aukščiau už ką nors: Virš durų yra įstaigos iškaba. Dokumento pavadinimas rašomas virš datos ir numerio. Dažna šio prielinksnio vartojimo klaida - vartojimas kiekio ar skaičiaus viršijimo reikšme, bet šiam reikalui teiktinesni pasakymai su daugiau kaip, daugiau negu: Komandiruotėje išbuvau virš mėnesio (geriau daugiau kaip mėnesį). Surinkta virš tūkstančio (geriau daugiau kaip tūkstantis) parašų; gali būti ir per tūkstantį parašų, nors kanceliarinei kalbai prielinksnio per konstrukcija nelabai įprasta.13 IŠVADOS Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos ir čia rengiamų dokumentų kalba. Tos sritys, kur kanceliarinė kalba vartojama (raštvedyba, administraciniai, tarnybiniai ir kiti reikalų raštai), turi savų poreikių, kuriuos kalba privalo tenkinti. O kadangi kanceliarinė kalba yra bendrinės kalbos atmaina, jai būtina derinti bendruosius lietuvių kalbos ir specialiuosius tos srities kalbos reikalavimus, tačiau privaloma atsižvelgti į bendruosius norminės kalbos reikalavimus. Šiuolaikinė lietuvių kanceliarinė kalba pradėta kurti tik XX a. pradžioje. Iki šių dienų ji dar nėra visiškai sutvarkyta. Daugiausia rūpesčių kelia įstaigų ir organizacijų raštai, kitaip sakant, kasdieninė kanceliarinė kalba, kurioje ypač dažnai pasitaiko bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimų. Dirbant kanceliarinį darbą, tvarkant ir rašant įvairią dokumentaciją, susirašinėjant su kitomis valdiškomis įstaigomis, privalomas taisyklingas kanceliarinės kalbos stilius, aiškiai suformuluotas rašto turinys ir loginis mąstymas. Be to, reikalingos ir geros bendrinės lietuvių kalbos žinios, kurių ypač trūksta mums, baigusiems rusų ir lenkų vidurines mokyklas. Rimtu pagalbininku, sprendžiant šią problemą, mums tampa P. Kniūkštos ,,Kanceliarinės kalbos patarimai“. Kiekvienas privalome stengtis taisyklingai kalbėti ir rašyti . Manau, kad pagal tai, ar taisyklingai žmogus kalba ir rašo, galima iš dalies spręsti apie jo pagarbą tai kultūrai, tai tautai, kuriai jis priklauso, tai valstybei, kurioje jis gyvena. Kanceliarinės kalbos mokėjimas ir tinkamas jos vartojimas taip pat labai svarbus. Nuo to, ar gerai ją mokame ir ar tinkami ją vartojame, priklauso institucijos, kurioje dirbame, autoritetas ir, aišku, sėkminga veikla. Rašydama šį darbą peržvelgiau ne vieną ,,Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ skyrių, atidžiai studijavau P. Kniūkštos ,,Kanceliarinės kalbos patarimus“ bei J. Šukio vadovėlį ,,Kalbos kultūra“ . Tai padėjo pastebėti daugelį kanceliarinės kalbos vartojimo problemų, atkreipti dėmesį į dažniausius bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimus bei suprasti, kad reikalingas ilgas, nuoseklus ir pastovus darbas, gerinant kanceliarinės lietuvių kalbos vartojimo kultūrą. Kaip jau minėjau anksčiau, esu baigusi nelietuvių mokyklą ir su kalbos kultūros dalyku susipažinau tik studijuodama kolegijoje, todėl savo darbe negalėjau plačiai apžvelgti leksikos ir morfologijos klaidų ir reikiamo dėmesio skirti sintaksės klaidoms, kurios labiausiai žeidžia kalbos sistemą. Tačiau manau, kad man pavyko atkreipti dėmesį į kai kurias aktualiausias kanceliarinės kalbos problemas, apžvelgti dažniausiai daromas leksikos, morfologijos, linksnių bei prielinksnių vartojimo klaidas. Šis darbas buvo naudingas man pačiai. Atkreipiau dėmesį į kai kurias dažniausiai daromas kalbos klaidas ir į tai, kaip jas reikėtų taisyti. Todėl manau, kad šį darbą atliekant įgytos žinios tikrai pravers mano kasdieniniame darbe. LITERATŪRA 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2005. 108 p. ISBN 9955-519-16-9; 2. KNIŪKŠTA, Pranas. Kalbos vartosena ir tvarkyba. Vilnius, 2001. 596p. ISBN 9986-668-30-1; 3. KNIŪKŠTA, Pranas. Kanceliarinės kalbos patarimai.Vilnius, 2002. 339 p. ISBN 5-420-01491-2; 4. PIROČKINAS, Arnoldas. Administracinės kalbos kultūra. Vilnius, 1990. 158 p. ISBN 5-417-00363-8; 5. ŠUKYS, Jonas. Kalbos kultūra visiems. Kaunas, 2003. 319 p. ISBN 5-430-03554-8; 6. ŠUKYS, Jonas. Lietuvių kalba. Kalbos kultūra. Vadovėlis XI klasei. Kaunas, 2001. 164 p. ISBN 5-430-03264-6; 7. Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė. [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvių kalba ir literatūros istorija Prieiga per internetą.:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!